Birželio 3–4 dienomis Mažeikiuose vykusios V tarptautinės kalvystės ir meno amatų šventės metu kalviai sukūrė skulptūrą „Sodas“, kurią į šventę suvažiavę kalviai papuošė savo nukaltais paukščiais. Po šventės kalvių kūrinys atsidūrė Pavenčių gatvėje, tačiau jo aplinka nekelia pasitenkinimo, „Sodas“ atrodo tarsi pamestas pievoje ir niekam nereikalingas. Gyventojai piktinasi tokia situacija ir klausia, ar bus kas nors daroma, kad „Sodas“ atrastų sau tinkamą vietą.
Sukūrė skulptūrą
Pasak kalvio Virgilijaus Mikuckio, viskas prasidėjo nuo to, jog Kalvių šventei reikėjo sugalvoti temą, kad visi kalviai galėtų įnešti savo indėlį. V. Mikuckio teigimu, prie bažnyčios esanti skulptūra „Kožnas savo laimės kalvis“ irgi yra bendras šventėje dalyvavusių kalvių darbas. „Sodas“ – tai antras rimtas kūrinys. Buvo visokių temų, bet liko „Sodo“ idėja. Buvo visokių minčių, kad sodai Aukštaitijoje, Kupiškyje su vestuvėmis susiję, bet žemaitiškas užsispyrimas nugalėjo, išsiaiškinome, kad visame pasauly buvo, vadinasi, ir Žemaitijoje, – aiškino kalvis. – Be to, čia ne paprotinis koks „sodas“, o skulptūra, labai tinkanti Kalvių šventei. Pradžioj buvo tokia mintis, kas imtųsi tokią konstrukciją virinti, bet paskui nusprendėme, kad po mažą paukštelį kalviai atsiveš. Visokių abejonių buvo ir dėl pakabinimo. Visi kalviai skambino, ar reikia padėti padaryti tą „Sodą“. Sakau, bus įmonė ir padės suvirinti. Bet kad taptų kūnu, reikia Savivaldybės pagalbos. Be finansavimo nieko nebus. Radau rėmėjų, tik Kultūros centras nieko negavo iš Kultūros rėmimo fondo, netgi tokiems tęstiniams projektams kaip Kalvių šventės. Norime jas rengti ir toliau, tik nesame garantuoti, kad kiekvieną kartą tokius didelius darbus padarysime.“
Turi idėją
Dar prieš Kalvystės ir meno amatų šventę kalvis V. Mikuckis, skulptūros sumanytojas, atskleidė, jog turi idėją, pavyks ją įgyvendinti ar ne, prie „Sodo“ skulptūros įrengti Baltų aikštę, Baltų alėją Ventos upės link: „Pavenčiai bus tvarkomi, prie stadiono bus pastatyta „Sodo“ skulptūra, beliks tik aikštę įrengti. Kadangi Mažeikiai išeina į pavenčius, dabar turime galimybę susitvarkyti. Kalviai prisidės prie tokių projektų įgyvendinimo.“
Pasak V. Mikuckio, Mažeikiai turi upę šalia miesto, bet bet jos neišnaudoja gyventojų poreikiams: „Yra paplūdimys, bet jokio ryšio su miestu. Dabar tik kažkas po truputį atsiranda, aikštelė, kad žmonės galėtų pasportuoti, bet to mažai. Reikia, kad galėtų išeiti vakare arba gražią dieną į pavenčius pasivaikščioti. Pliažas yra, šventės vyksta, bet nėra konkrečios vietos. Dabar bus įgyvendinamas Ventos pakrantės sutvarkymo projektas, sakyčiau, pirma reikia prieiti prie upės, o tada jau į vieną ar kitą pusę kažką tvarkyti. Vėliau gal dviračių takai atsiras ir bus galima pro kitą pusę atvažiuoti.“
Kalvio teigimu, ta vieta kaip ir tinkama. „Sodas“ yra kaip šiuolaikinė skulptūra, nereikalaujanti ypatingos vietos. Pasak V. Mikuckio, jeigu būtų paminklas kokiam nors žmogui, tai išvis nesiderintų toje vietoje, o čia ir stadionas tinka, ir aikštė. „Baltų aikštė ir sukryžiuotas ugnies ženklas, „Sodas“ vidury, valio, kad Savivaldybė paremia tokius projektus, – džiaugėsi idėjos autorius. – Taškas atsirado, dabar aikštę galima daryti, tokią solidesnę alėją, kad menininkai savo darbų galėtų pastatyti, bet kad nekonkuruotų su „Sodu“, kad tiesiog žmonės eidami galėtų pasidžiaugti, pailsėti, būtų traukos zona, vieta pasivaikščiojimui, ypač Pavenčių gatvės rajono žmonėms, nes kiti rajonai turi savo traukos centrus, prekybininkai Baltų vienybės dieną susirenka prie Kultūros centro.“
Buvo keli pasiūlymai
Vieta „Sodui“, pasak V. Mikuckio, parinkta ne iš karto, būta įvairių pasiūlymu, tad su architekte Daiva Štakonaite ne kartą važinėtasi po miestą ir ieškota tinkamiausio varianto. „Buvo sugalvoję, kad „Sodą“ reikia statyti naujajame žiede sankryžoje, – aiškino kalvis. – Šiokios tokios logikos yra, nes tu važiuoji ratu. „Sodą“ sukompanavau taip lyg būtų tradicinis, kaip iš šiaudelių, bet kaip įsitempęs, sukasi, tačiau jis turi aukštai būti, o važiuodamas mašina turi pakelti akis, tai dėmesį blaškys ir nebėra tos pagarbos. Kita idėja – ant Juodpelkio kalnų, tačiau aš įsivaizduoju, kad kalnai – tai vaikams atrakcija, ir maišyti su kitkuo irgi nesinori, ir dabar jau ten mirgu margu. Takai romantikos turi, bet ten vieta paišdykauti, žiemą pačiuožinėti, vasarą palakstyti, laisvalaikio vieta, pramogų, o šitai skultūrai reikia erdvės. Jei tarp namų pastatysi, kur dangaus nebematyti, iš tikrųjų liūdnai atrodys. Jau parke tokioj didelėj erdvėj tarp medžių prapuolė. Dabartinė parinkta vieta, mano manymu, visai tinkama. Kadangi yra medžių, važiuoji ir tarp tų medžių išnyra iš dangaus „Sodas“. Tolumoj už stadiono medžiai neužaugs tiek, kad užstotų. Reprezantacijai irgi nebloga vieta, nes jeigu naktį pajungus labai gražų apšvietimą, būtų labai įdomiai.“
V. Mikuckis džiaugėsi, jog skulptūra dabar atrodo taip, kaip buvo sumanyta, dėl aikštės taip pat viskas sumodeliuota, tik šiek tiek reikia pakoreguoti: „Architektai turi skaičiuoti. Noriu, kad gražiai viskas atrodytų, kad matytųsi žali plotai, išryškėtų ugnies ženklas. Dabar važiuodami žmonės sustoja pažiūrėti. Reikia, kad nebūtų tik žolynas, kad būtų kažkas įdomiai. Iš paukščio skrydžio viskas aišku pasidaro. Dabar „Sodas“ stovi kaip našlaitėlis. Turi prasidėti procesai.“
Bus įgyvendinama
Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys, kalbėdamas apie būsimą Baltų aikštę, sakė, kad viskas prasidėjo senokai, kai Mažeikiuose vyko Kalvystės šventė ir kalviai, susirinkę ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų valstybių, nutarė daryti „Sodą“, tada jau pradėta galvoti, kur jį statyti: „Ta vieta parinkta todėl, kad tvarkysime Pavenčių gatvę, eis pagrindinis takas į pavenčius ir esame numatę Ventos pakrantę sutvarkyti, jau yra parengtas techninis projektas su pliažo sutvarkymu, pėsčiųjų-dviračių takais, kai kuriais prekybos paviljonais už kapinių. Turėtų atsirasti pagrindinė trauka į pavenčius. Bus galima pasigrožėti Baltų aikšte, kur atsiras ir daugiau meno kūrinių.
Vicemerė Sigutė Bernotienė tikino, jog sudaryta Įvaizdžio kūrimo darbo grupė, kurioje pakankamai daug žmonių, ir jiems duota užduotis formuoti miesto, kultūros įvaizdį. „Mūsų komandoje yra ir V. Mikuckis, su kuriuo buvo kalbama, ką jie mano daryti per Kalvių šventę, koks atsiras darinys. Taip pat mūsų grupėje yra architektė D. Štakonaitė, labai entuziastingai priėmusi tokį sprendimą, ir sakė, kad reikia surasti vietą. Mes dar važiavome su darbo grupe. Buvo siūloma daug vietų, bet kalviams labiausiai tiko dabar pasirinktoji. Jų mintis buvo tokia, kad būtent tą vietą pavadinti Baltų aikšte, galbūt ten galėtų atsirasti aukurai ar dar kažkas, kad būtų galima rengti galbūt sakralines šventes. Architektė ir Statybos skyrius padarė preliminarius paskaičiavimus, kiek tas galėtų kainuoti. Mes užsibrėžėme tikslą, kad tas darinys, aplinkos sutvarkymas iki kitos Kalvystės šventės, kuri vyks po trejų metų, turėtų būti. Darbo grupė priėmė nutarimą kreiptis į administracijos direktorių, kad keletą mūsų projektų palaimintų, ne tik Baltų aikštės“, – sakė vicemerė.
Pažadėjo finansuoti
Administracijos direktorius Bronius Kryžius tvirtino palaikantis tą mintį, kurią iškėlė Įvaizdžio kūrimo grupė, jo manymu, Baltų aikštę galima tvarkyti etapais, o tvarkymas turi užsibaigti visiškai įrengtais takais. „Baltų aikštės tvarkymas – pirmas kitų metų tikslas ir teiksime Tarybai. Finansavimą tikrai rasime, bet turi pasakyti, kaip visa tai atrodys, turi būti vizualizacija ir etapais sutvarkyta tiek, kad susijungtų su Pavenčių gatve ir pavenčiais, kad pro šalį būtų galima praeiti ir aikštėje laužus galbūt kūrenti, nors mieste nelabai galima. Kai tik sąmata bus pilna ir pagal etapus, siūlysime Tarybai patvirtinti finansavimą šitiems darbams. Tada kitąmet, jeigu viskas susiderins su Pavenčių gatvės ir Ventos pakrantės tvarkymų projektais, nebus problemų sujungti juos tarpusavy. Antras etapas būtų suoliukai, šiukšliadėžės, mažoji architektūra. Būtina pakloti vamzdynus, kad būtų apšvietimas, o tai nėra labai brangu ir sudėtinga. Paklojus elektros laidus, būtų galima užbaigti antrąjį etapą, o trečiajam etapui liktų želdynai, – sakė administracijos direktorius. – Tikimės, kad kitiems metams turėsime daugiau lėšų ir galėsime skirti ne tik miesto, bet ir miestelių tvarkymui vien todėl, kad praėjusiais ir užpraėjusiais metais nemažą sumą Savivaldybė turėjo skirti Jėrubaičių sąvartyno fabriko statybai ir individualių rūšiavimo konteinerių pirkimui, tai dabar išsiųsta paraiška tų lėšų susigrąžinimui. Per 4 metus pakuočių įmonės sugrąžins mums išleistą sumą ir tada pasipildys šaltinis, iš kurio galėsime finansuoti tokius projektus, o tas šaltinis – Aplinkos apsaugos programa. Jeigu reikės iš biudžeto, kol kas kalbėti negaliu, kadangi nežinomi ateinančių metų rodikliai.“
Pasak B. Kryžiaus, aikštės sutvarkymas – tai ne tik garbės reikalas, bet ir pagarba amatininkams, karūnuotam amatininkui ir turi būti sutvarkyta. Pavenčių ir Naftininkų g. kvartalo gyventojai galės ten pasivaikščioti, turiningai praleisti laisvalaikį.
