Charizmatiškas Londono eksmeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), buvęs Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos („Brexit“) kampanijos vėliavnešys, buvo paskirtas užsienio reikalų sekretoriumi naujosios premjerės Theresos May (Teresos Mei) vyriausybėje.
Netikėtame pranešime B.Johnsonui, kuris atrodė išmestas į politinę nežinią po birželio 23 dieną įvykusio referendumo, buvo patikėtos pareigos, kurias vykdant neišvengiamai daugiausiai dėmesio teks skirti Britanijos išstojimo iš ES procesui, kai praeitą mėnesį buvo nubalsuota už šį žingsnį.
Daugelis tikėjosi, kad B.Johnsonas kovos dėl valdančiosios Konservatorių partijos lyderio posto, kai ankstesnis premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), kampanijos „Pasilikti“ šalininkas, po referendumo paskelbė, kad atsistatydins.
Lažybų organizatoriai laikė B.Johnsoną favoritu perimti ministro pirmininko pareigas.
Tačiau jo kampanijos partneris Michaelas Gove'as (Maiklas Gouvas) nusprendė pats kandidatuoti į tą postą, o B.Johnsonas netrukus supurtė politinę sceną, paskelbęs, kad nesieks tapti lyderiu.
B.Johnsonas, dirbęs Londono metu 2008–2016 metais ir vadovavęs, kai sostinėje buvo surengtos 2012-ųjų vasaros olimpiada, pirmąkart gavo postą vyriausybėje.
Šis paskyrimas žymi nepaprastą 52 metų veikėjo išsitaršiusia šukuosena sugrįžimą po to, kai jo politinė karjera jau atrodė sutriuškinta po netikėto M.Gove'o žingsnio.
Ankstesnį užsienio reikalų sekretorių Philipą Hammondą (Filipą Hamondą) naujoji premjerė paskyrė finansų ministru.
NATO ir Rusija svarstys grėsmių Baltijos jūros oro erdvėje mažinimo planą
Briuselis, liepos 14 d. (AP-AFP-BNS). NATO toliau nesutaria su Rusija dėl Ukrainos, bet svarstys Kremliaus pasiūlymą mažinti aviacijos incidentų riziką judrioje oro erdvėje virš Baltijos jūros, trečiadienį pranešė Aljanso vadovas.
Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per spaudos konferenciją po NATO ir Rusijos tarybos posėdį Aljanso būstinėje Briuselyje sakė, kad NATO ambasadoriai informavo Rusijos pasiuntinį Aleksandrą Grušką apie sprendimus, priimtus per bloko viršūnių susitikimą Varšuvoje liepos 8–9 dienomis.
Per derybas dėl Ukrainos abi pusės „šiandien nerado bendros kalbos“, pažymėjo J.Stoltenbergas.
„Sąjungininkai ir Rusija turi gilių ir išliekančių nesutarimų dėl Ukrainos. Šiandien nebuvo rasta bendros kalbos“, – J.Stoltenbergas sakė per spaudos konferenciją po susitikimo Briuselyje.
J.Stoltenbergas pridūrė, kad „skaidrumo dvasioje NATO informavo Rusiją apie svarbius sprendimus, kuriuos priėmė Varšuvoje praeitą savaitę, kad padidintume savo saugumą“.
Jis pridūrė, kad Rusijos delegacija pateikė pasiūlymų, kaip būtų galima sumažinti aviacijos incidentų riziką oro erdvėje virš Baltijos jūros, įskaitant reikalavimą, kad ten skraidančių karinių orlaivių elektroniniai atsakikliai visą laiką būtų įjungti. NATO vadovas sakė, kad „sąjungininkai nuodugniai išnagrinės šį pasiūlymą“, bet pageidauja gauti daugiau detalių.
„Rusija nėra grėsmė Aljansui“
Pustrečios valandos trukęs posėdis NATO būstinėje buvo surengtas po praeitą savaitę įvykusio Aljanso valstybių ir vyriausybių susitikimo Varšuvoje. Be kita ko, JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir kiti bloko lyderiai nurodė sustiprinti rytinio NATO sparno saugumą keturiais daugianacionaliniais batalionais, kurie bus dislokuoti Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
A.Gruška sakė žurnalistams, kad NATO planai yra nepagrįsti, nes „Rusija nėra grėsmė Aljansui“. Jis kaltino JAV vadovaujamą organizaciją didinant įtampą Europos regione, kuris iki šiol buvo taikus.
„Aišku, mes imsimės visų būtinų priemonių mūsų saugumui užtikrinti“, – pabrėžė Rusijos ambasadorius.
Plėtodamas idėją, kurią pirmiausiai iškėlė Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir kurią priėmė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, A.Gruška sakė NATO ambasadoriams, „kad mūsų aviacija pasiruošusi skraidyti įjungtais atsakikliais nustatytu maršrutu. Tikimės, kad NATO šalys bus tam pasiruošusios. Kalbama ir apie kitas valstybes, vykdančias karinę veiklą tame regione“.
Rusijos pasiuntinys pridūrė, kad Maskva nori, jog su šiuo klausimu susijusių šalių karybos ekspertai surengtų konsultacijas, kaip tokius planus paversti tikrove.
Londone įsikūrusio analitinio centro „European Leadership Network“ (ELN) birželį paskelbtoje studijoje sakoma, kad Rusijos kariniai orlaiviai, išjungę atsakiklius, leidžiančius civiliniams oro dispečeriams juos atpažinti ir nustatyti buvimo vietą, dukart privertė oro bendrovės SAS lėktuvus imtis išvengiamųjų manevrų. Rusija savo ruožtu tvirtino, kad JAV ir NATO karo lėktuvai kelia panašią grėsmę tame regione.
„Skirtingos NATO šalys laikosi skirtingos atsakiklių naudojimo praktikos“, – J.Stoltenbergas sakė per spaudos konferenciją, bet pridūrė sveikinantis faktą, kad Rusija „pasiuntė signalą, kad nori vykdyti rizikos mažinimo priemones“.
„Nesulaukėme iš jų mėginimo užmegzti ryšį“
Nyderlandų ambasadorė prie NATO Marjanne de Kwaasteniet (Marjanė de Kvasteniet) savo „Twitter“ žinutėje nurodė, kad trečiadienį surengtas NATO ir Rusijos tarybos posėdis, pirmasis per beveik tris mėnesius, turi padėti „palaikyti atvirą dialogą su Rusija, nors esama nesutarimų“.
Varšuvoje paskelbtoje bendroje deklaracijoje B.Obama ir kiti NATO lyderiai kaltino Rusiją „destabilizuojančiais veiksmais ir politika“, įskaitant 2014 metais įvykdytą Ukrainai priklausančio Krymo aneksiją bet „provokuojama veikla“ prie NATO šalių sienų, įskaitant besikartojančius Aljanso šalių oro erdvės pažeidimus.
NATO pajėgų vyriausiasis vadas JAV armijos generolas Curtisas M.Scaparrotti (Kertisas Skaparotis) per viršūnių susitikimą sakė žurnalistams, kad pageidauja reguliariai kalbėtis su Rusijos generolais, siekiant sumažinti įtampą, bet negalėjo užmegzti su jais ryšių nuo gegužės, kai perėmė šį postą.
„Sakėme, kad esame skaidrūs ir linkę kalbėtis, bet iki šiol nesulaukėme iš jų mėginimo užmegzti ryšį“, – pažymėjo C.Scaparrotti.
28 NATO šalių užsienio reikalų ministrai pageidavo, kad Aljanso ir Rusijos tarybos posėdžio prieš viršūnių susitikimą Varšuvoje, bet blokas nesugebėjo suderinti su Maskva tokio pasitarimo darbotvarkės ir laiko.
NATO ir Rusijos taryba buvo įkurta 2002-aisiais kaip konsultacijų ir bendradarbiavimo forumas, kai santykiai tarp Maskvos ir Vakarų šalių buvo daug šiltesni. Tačiau po Krymo aneksijos 2014 metų kovą susitikimai šiuo formatu nevyko beveik dvejus metus.
Trečiadienį įvykęs tarybos posėdis buvo „galimybė paaiškinti mūsų pozicijas ir apsikeisti požiūriais“, pažymėjo J.Stoltenbergas.
Londonas, liepos 14 d. (AFP-BNS).
