Iki 2030 metų paties lengviausio metalo paklausa gali išaugti 38 kartus. Litis – pagrindinis išmaniųjų įrenginių ir elektromobilių gamybos elementas
Pats lengviausias metalas, litis, buvo atrastas XIX amžiaus pradžioje keliuose mineraluose („akmenyse“, graikiškai lythos), ir naudojamas daugelyje pramonės sričių. Jo reikia metalurgijai, aviacijos pramonei, branduolinei energetikai, tepalų, stiklo, keramikos gamybai ir netgi psichinių sutrikimų gydymui. Tačiau daugiausiai ličio naudojamas talpesnių, ilgaamžiškesnių ir pigesnių akumuliatorių gamybai.
Būtent dėl technologijos revoliucijos – elektromobilių, išmaniųjų telefonų ir kitų prietaisų paplitimo, o taip pat dėl ličio akumuliatorių naudojimo atsinaujinančių išteklių energijos kaupimui – ličio poreikiai pastaraisiais metais ėmė aktyviai augti. Dėl to šis metalas pradėtas vadinti „naująja“ arba „baltąja“ nafta, o jo kainos šovė viršun. Kas dabar vyksta su „XXI amžiaus nafta“ ir kodėl rinkai siūloma rengtis „ličio karui“?
ATSARGOS IR GAMINTOJAI
Litis priskiriamas retų metalų grupei. Pasaulines jo atsargas įvertinti sudėtinga, tačiau įvairiais vertinimais, jos yra 18–40 mln. tonų. Didžiausias – 7,5 mln. tonų – atsargas turi Čilė, o į penketuką dar įeina Kinija, Australija, Argentina ir Portugalija.
Stambiausių pasaulyje ličio gamintojų „didžiąją trijulę“ sudaro Čilės SQM (Sociedad Quimica y Minera de Chile) ir JAV kompanijos – Albemarle bei FMC. Tačiau pastaruoju metu šioje rinkoje aktyviai veikia Kinija: 2017 metų duomenimis, jiužėmė 4 vietą pagal ličio gavybos apimtis, o taip pat pirmauja ličio jonų baterijų gamybos srityje. Dabar „didžiosios trijulės“ dalis nuo 85% susitraukė iki 53%,o Kinijos gamintojai (stambiausi iš jų – Tianqi Lithium ir Jiangxi Ganfeng Lithium) užėmė 40%.
Be to, Kinijos kompanijos gan agresyviai plečia savo įtaką. Tianqi kontroliuoja stambiausią ličio šachtą Australijoje – Greenbushes, valdydama 51% ją eksploatuojančios Talison Lithium akcijų (likęs paketas priklauso Albemarle), ir dar rengiasi nupirkti ketvirtį SQM akcijų (šį sandorį, iš pradžių užšaldytą, galiausiai leido Čilės konstitucinis teismas). Ganfeng susitarė dėl tiekimo su Tesla ir LG Chem, tai yra, keliems artimiausiems metams užsitikrino sau tiekimo rinką.
PAKLAUSA IR PASIŪLA
Vertinant tik gan nedidelį ličio kiekį, kurio reikia, pavyzdžiui Tesla Model S (63 kg), pasauliui šio metalo trūkumas negresia, net jei visi žemiečiai įsigytų elektromobilius. Tačiau deficito riziką kelia ilgas ir sudėtingas ličio išgavimo procesas, ypač atsižvelgiant į augančią paklausą.
Bloomberg New Energy Finance vertinimu , ličio paklausa iki 2030 metų gali išaugti 38 kartus, lyginant su 2016 metais. Jei 2009 metais pasaulyje buvo sunaudojama apie 102 tūkstančius tonų „baltosios naftos“, tai 2016 metais – daugiau nei 210 tūkstančių, 2017 – pasiekė 235 tūkstančius, o 2018 metų rezultatai bus daugiau nei 250 tūkstančių tonų. Tyrimų kompanija Benchmark Minerals Intelligence tikisi, kad iki 2025 metų paklausa viršys 900 tūkstančius tonų ličio karbonato ekvivalento ir ketvirtojo dešimtmečio pradžioje pasieks maždaug 2 mln. tonų. Be to, ekspertai perspėja apie nuolat augančią ličio jonų baterijų paklausą. Tikimasi, kad lyginant su dabartiniu lygiu, iki 2030 metų ji išaugs maždaug 1700%.
Kol kas, nors ličio gavyba kasmet ir didėja, esamos paklausos ji nepatenkina. Pernai, remiantis įvairiais vertinimais, pasaulyje buvo išgauta 35–43 tūkstančių tonų šio metalo, o 2018 metais gavyba gali viršyti 51 tūkstantį tonų. Prognozuojama, kad per kitus keturis metus gavyba išaugs trigubai ir iki 2022 metų pasieks 154 tūkstančių tonų.
Kai kurie analitikai, pavyzdžiui, Morgan Stanley, prognozavo, kad jau nuo 2019 metų ličio rinkoje gali kilti perprodukcija, ir iki 2022 metų šio metalo perteklius gali pasiekti 190 tūkstančių tonų. Tačiau daugeliui tokie nuogąstavimai atrodo pernelyg ankstyvi. Jais abejoja ir patys ličio gavėjai, kurie tikisi, kad elektromobilių ir išmaniųjų prietaisų paklausa augs, vystysis atsinaujinančių šaltinių energetika, tad ir nepakeičiamos „naujosios naftos“ poreikiai.
KAINOS IR „KARAS“
Dėl nepakankamos pasiūlos, ličio kainos nuo 2015 galo pradėjo staigiai kilti ir per tris metus pašoko penkiagubai. Vien 2017 metais lengviausio metalo kaina padidėjo 28% dėl elektromobilių gamintojų paklausos. Metais anksčiau alyvos ugnin šliūkštelėjo Elonas Muskas, pareiškęs, kad savo mašinų gamybai, Tesla kompanijai teks supirkti visą pasaulio litį. Tiesa, vėliau jis pabrėžė, kad litis Tesla akumuliatoriams – kaip „druska salotoms“ (nes jos baterijas teisingiau būtų vadinti nikelio-grafito), tačiau „Tesla efektas“ vis viena suveikė.
2015 metų pradžioje ličio tona kainavusi $5,4 tūkstančius, iki tų metų galo pabrango iki $7,8 tūkstančių, o 2017 metų gale – iki $21,5 tūkstančio. Tačiau antroje 2018-ųjų pusėje ličio kainos ėmė žemėti. Daugiausiai šio metalo sunaudojančioje Kinijoje rugpjūčio mėnesį kaina sumažėjo iki $13 tūkstančių už toną, nors kovą buvo pasiekusi aukščiausią tašką – beveik $25 tūkstančių už toną. Spalį ličio kainos Kinijoje nusmuko maždaug iki $11 tūkstančių už toną. Morgan Stanley prognozavo, kad jei bus perprodukcija, iki 2021 metų tona ličio gali kainuoti tik $7,3 tūkstančių.
Tačiau baimintis tolesnio ličio kainų žemėjimo ankstoka. Viena vertus, gamintojai (o ir visa rinka) užtikrinti metalo paklausa, antra – kai kurie analitikai įspėja apie „ličio karą“, tapsiantį pagrindine artimiausio dešimtmečio tendencija. Visų pirma, karas vyks tarp Kinijos ir Šiaurės Amerikos (labiausiai Kanados) – abu šie regionai aktyviai rungiasi dėl „baltosios naftos“ išteklių. Šiaurės Amerikos pusėje – tarifų karas tarp Kinijos ir JAV, skatinantis tokias Kanados kompanijas, kaip Power Metals ir Nemaska vystyti ličio gavybą.
Situaciją apsunkina tai, kad ličiu kol kas neprekiaujama atviroje rinkoje, kaip, tarkime, auksu, variu ir kitais pramonei svarbiais metalais. Tikimasi, kad Londono metalų birža pirmuosius ličio ateities sandorius paskelbs antroje 2019-ųjų pusėje ar netgi 2020 metais. Dabar ličio kotiruotes skelbia atskiros kompanijos, tarp kurių ir Benchmark Mineral Intelligence ir Euromoney priklausantis Metal Bulletin, tad visapusiškas ir skaidrus vaizdas nėra matomas. Kadangi bendros ličio rinkos kainos nėra, jo gamintojai negali pritraukti lėšų naujoms šachtoms, nes bankai negali adekvačiai įvertinti rizikos.
Technologijos.lt
