Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga svarsto naują idėją dėl nelietuviškų pavardžių rašymo dokumentuose. Galvojama pagrindiniame paso puslapyje leisti rašyti abi pavardės versijas – lietuviškais rašmenimis ir lotyniškais rašmenimis, bet registruose būtų galima naudoti tik lietuviškąjį variantą.
Idėjos autoriai tikisi, kad tai atitiktų dalies Lietuvos lenkų lūkesčius asmens dokumente turėti pagal lenkų kalbos taisykles užrašytą pavarde, pavyzdžiui, su raide w.
Anot apžvalgininkų, toks sprendimas galėtų būti vertinamas kaip simbolinis žingsnis siekiant pagerinti santykius su Lenkija, bet kai kurie teisininkai abejoja, ar svarstomos taisyklės atitiktų Lietuvos Konstituciją.
Mackevič/Mackiewicz?
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis BNS sakė, kad šiuo metu analizuojama galimybė, jog pagrindiniame paso puslapyje būtų pateikiamos abi pavardės versijos per pasvirąjį brūkšnelį. Tokiu atveju pase galėtų būti rašoma, pavyzdžiui, Mackevič/Mackiewicz.
„Mes kalbėjome apie įrašymą pirmame puslapyje, bet kad į registrus eitų tik versija lietuviškais rašmenimis“, – BNS sakė R.Karbauskis.
Jis pabrėžė, kad tai būtų taikoma tik lotyniško pagrindo rašmenims, o ne kirilicai.
Lietuvos politikai daugelį metų svarstė du variantus – leisti originalią rašybą pagrindiniame įraše arba papildomame paso puslapyje, bet sprendimų iki šiol nepriėmė.
Pavardžių rašybos klausimas aktualus ne tik Lietuvos lenkams, bet ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.
Nuo 1991 metų galiojančios taisyklės numato, kad piliečių vardai ir pavardės dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis. Pastaraisiais metais situaciją ėmė keisti teismai, jie kelis kartus įpareigojo Lietuvos piliečių dokumentuose įrašyti asmenvardžius su nelietuviškais simboliais „w“ bei „x“.
Teismai atkreipė dėmesį, kad prievartinis pavardžių lietuvinimas gali sukelti neproporcingų nepatogumų, pažeisti privatų ir šeimos gyvenimą, ypač po Lietuvos narystės Europos Sąjungoje atsivėrus valstybių sienoms.
Kritikai teigia, kad įteisinus nelietuviškus rašmenis būtų sumenkintas lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
Konstitucinis Teismas ilgus metus laikėsi pozicijos, kad pagrindinis įrašas pase turi būti lietuviškais rašmenimis, o papildomas įrašas originalo kalba galimas paso kitų įrašų skyriuje. Prieš porą metų reguliavimo galimybes teismas kiek praplėtė, išaiškinęs, kad asmenvardžių rašymo taisyklės gali būti keičiamos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos siūlymu.
Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius mano, kad „valstiečių“ svarstomas variantas gali prieštarauti Konstitucijai.
„Asmuo turi vieną pavardę, ne dvi pavardes. Aš manau, yra pagrindas abejoti, ar tai atitiks Konstituciją ir Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną. Pagrindinė pavardė turi būti viena. Pirmas puslapis turi būti su viena pavarde ir parašytas taip, kaip reikalauja galiojantys teisės aktai“, – BNS sakė V.Sinkevičius.
Kaip reaguotų Lenkija?
Lenkai ne kartą kaltino lietuvius, kad jie nevykdo susitarimo dėl pavardžių rašybos. Siūlymą leisti originalias pavardes 2010 metais buvo pateikęs tuometinis premjeras Andrius Kubilius, bet Seimas jį atmetė. Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės metais skirtingi projektai įstrigo ankstesnėse stadijose, iki galutinio balsavimo Seime nebuvo prieita.
„Valstiečių“ kandidatas į premjerus Saulius Skvernelis kaimyninę Lenkiją įvardijo strategine partnere ir sakė sieksiąs „perkrauti“ dvišalius santykius.
Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andžejus Pukšto sako, kad „valstiečių“ siūlymas būtų mažas žingsnis siekiant pagerinti santykius su Lenkija, bet proveržio nepadarytų. Pasak jo, kritikams gali nepatikti, kad lenkiškai asmenvardžio versijai nesuteikiamas teisinis statusas, be to, lenkams šiuo metu didesnį nerimą kelia švietimo situacija.
„Tai būtų nedidelis simboliškas žingsnis į priekį. Manau, kad laukiama didesnio žingsnio. Tai nėra opiausia problema, pastaruoju metu daugiau įtampos sukūrė švietimo reforma, mokyklų lenkų dėstomąja kalba reorganizavimas“, – BNS sakė A.Pukšto.
„Valstiečių“ koalicijos partneriai socialdemokratai teigia, kad sprendimus reikia priimti tik įsitikinus, jog jie tenkins pačius lenkus.
„Jei tai tenkintų mūsų lenkų pusę, tuos žmones, kurie nori originalią pavardę turėti, tai kodėl ne. Visi kompromisai man priimtini, bet ar tai tenkins kitą pusę? Jei tiems, dėl kurių priimame sprendimą, jų tai netenkina, prasmės ypatingos nėra, tai tik dar labiau sukiršina“, – BNS sakė Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas.
Opoziciniai konservatoriai tvirtina, kad „valstiečių“ idėja yra svarstytina.
„Šį pasiūlymą reikėtų atidžiai nagrinėti bei įvertinti teisinius aspektus. Mano asmenine ir partijos Politikos komiteto nuomone, atsižvelgiant į gyvenimo realijas, vardų ir pavardžių rašymas su „w“, „q“ ir „x“ raidėmis gali būti leistinas įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tai numatantis įstatymas turi atitikti Konstituciją ir Konstitucinio Teismo išaiškinimuose suformuluotą doktriną“, – sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Autoriai: Vaidotas Beniušis, Ignas Jačauskas
Vilnius, lapkričio 21 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
