Kasmet Lietuvos rinką papildo šimtai naujų verslininkų, tačiau nemaža dalis jaunų verslų žlunga jau po pirmųjų veiklos metų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. bankroto procesas šalyje buvo pradėtas net 120 iki 2 metų veikiančių įmonių. Pirmieji žingsniai versle dažniausiai apkarsta dėl patirties trūkumo, perdėto optimizmo ir aplaidumo – siekdami kuo greičiau realizuoti savo verslo idėją ir gauti naudos, jaunieji verslininkai pamiršta įvertinti svarbiausius verslo pradžios teisinius aspektus.
Visgi advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ partnerio, advokato Viliaus Martišiaus teigimu, dažnai pasitaikančios ir verslo nesėkmę lemiančios klaidos gali būti identifikuotos ir ištaisytos dar pačioje verslo pradžioje. Pasak advokato, be finansinių ir rinkodaros klausimų, ypatingą dėmesį reikėtų skirti verslo idėjos apsaugai, veiklos formos pasirinkimui, konfidencialios informacijos apsaugai ir plėtros bei jos finansavimo strategijos numatymui.
Neišsiskirianti arba neapsaugota idėja
„Visų pirma reikia patiems išsiaiškinti ir klientams pabrėžti, kuo jūsų verslo idėja yra originali, išskirtinė, kuo ji geresnė už kitus rinkoje esančius analogus. Taigi, būtina žinoti pagrindinius konkurentus ir jų siūlomus produktus ar paslaugas. Jeigu jūsų verslo sumanymas paremtas intelektinės nuosavybės objektų panaudojimu, labai svarbu įsitikinti, ar tas objektas dar nėra apsaugotas išradimų patentais, užregistruotas kaip tapatus ar panašus prekių ženklas arba pramoninis dizainas. Jeigu taip, yra didelė tikimybė, kad ateityje sulauksite pretenzijų ar įsivelsite į teisminius ginčus“, – teigia V. Martišius.
Kuriantys verslą dažnai laikosi nuomonės, kad patiems registruoti prekių ženklą arba patentuoti išradimą verta tik tuomet, kai verslas yra įsibėgėjęs ir planuojama tarptautinė plėtra. Tačiau, pasak V. Martišiaus, toks įsitikinimas yra klaidingas, nes intelektinės nuosavybės apsauga svarbi tiek smulkiam, tiek dideliam verslui – svarbu kuo anksčiau užsitikrinti idėjos ar savo prekių ženklo apsaugą ir parodyti vartotojams jos išskirtinumą bei originalumą.
Neteisingai pasirinkta veiklos forma
Verslo nesėkmę dažnai nulemia ir neteisingai pasirinkta verslo vykdymo forma. Advokato teigimu, verslo veiklos pagrindas priklauso nuo to, ar jį kurs vienas, ar keli asmenys, taip pat jų teisinio statuso, verslo rizikingumo, turimų kapitalo dalių ir sutarimų tarp partnerių siekiant bendro tikslo. Pasak V. Martišiaus, viena iš dažniausių klaidų – kai du partneriai akcijas pasidalina po lygiai, taip iš anksto užprogramuodami konfliktinę situaciją, ir nenustato jokių pasitraukimo taisyklių.
„Labai svarbus su veiklos formos pasirinkimu susijęs aspektas – susipažinimas su mokestine aplinka ir jos supratimas. Verslo pajamų optimizavimo galimybės neretai nulemia ir veiklos pagrindo pasirinkimą, todėl juos reikėtų nagrinėti kartu. Galimybė pasinaudoti palankesnėmis apmokestinimo schemomis ar mokesčių lengvatomis gali padėti sutaupyti nemažai lėšų“, – įsitikinęs V. Martišius.
Lietuvoje populiariausios veiklos vykdymo formos yra uždarosios akcinės bendrovės (UAB) arba mažosios bendrijos (MB), tačiau, priklausomai nuo verslo modelio ir specifikos, gali būti pasirinktos ir kitos formos. Kai kuriais atvejais juridinio asmens steigti nebūtina – galima veikti individualios veiklos pagrindu ar sudarius jungtinės veiklos arba kitas sutartis.
Neapsaugota konfidenciali informacija
Advokatas pastebi, kad kuriant verslą dažnai nekreipiama dėmesio į turimos ir verslo eigoje kaupiamos svarbios informacijos, sudarančios gamybinę ar komercinę paslaptį, apsaugą. Taip pat per vėlai pradedama galvoti apie tokios informacijos „išsinešimą“ ir apsaugą nuo nesąžiningo konkuravimo. Apsaugos nuo nesąžiningo konkuravimo sukūrimas svarbus ne tik santykiuose su darbuotojais, bet ir su kitais verslo partneriais ar akcininkais.
„Pasitaiko atvejų, kai kilus nesutarimams vienas iš partnerių pasitraukia iš verslo ir pasinaudodamas įgytomis žiniomis bei konfidencialia informacija pradeda konkuruoti su ankstesniu partneriu. Tokiu atveju apsaugoti verslą ir savo interesus nuo nesąžiningos konkurencijos padėtų sukurtas ir tinkamai veikiantis nekonkuravimo mechanizmas. Nekonkuravimo susitarimai su darbuotojais ir akcininkais ar kitais asmenimis pasižymi tam tikra specifika bei priklauso nuo įvairių aplinkybių. Todėl jiems reikia skirti išskirtinį dėmesį, pritaikyti konkrečiam verslo modeliui. Dažnai pasirašomi standartiniai ir elementarios formos susitarimai, tačiau vėliau dažnai paaiškėja, kad jie teisiškai neveikia ir praktiškai neapsaugo verslo interesų“, – įspėja V. Martišius.
Pasak advokato, panašaus pobūdžio veiksmų reikėtų imtis ir kuriant konfidencialios informacijos apsaugos mechanizmą. „Pakenkti verslui galima ne tik perėjus dirbti pas konkurentą arba pradedant užsiimti konkuruojančia veikla, bet ir atskleidžiant arba panaudojant konfidencialią informaciją. Dalis verslininkų nežino arba pamiršta apie būtinybę sudaryti konfidencialios informacijos apsaugos sutartis arba netinkamai identifikuoja, kas yra konfidenciali informacija. Todėl jų verslo idėjos ir paslaptys lieka neapsaugotos nuo nesąžiningo atskleidimo arba pasinaudojimo jomis“, – teigia V. Martišius.
Verslo pradžioje dažniausiai pamirštama, kad nekonkuravimo ir konfidencialios informacijos apsaugos priemonių reikia imtis ne tik verslo partnerių ar darbuotojų, bet ir investuotojų atžvilgiu. Derybų su potencialiais investuotojais metu detaliai atskleidžiama verslo idėja, plėtros planai, kita reikšminga ir konfidenciali informacija.
„Kartais investuotojai nesusidomi nauju verslu, į jį neinvestuoja, bet pasinaudoja derybų metu sužinota informacija savo naudai. Siekiant išvengti tokių situacijų, būtina pasirašyti konfidencialumo susitarimus dar iki prasidedant deryboms su potencialiais investuotojais ar partneriais“, – pataria V. Martišius.
Plėtros strategijos nebuvimas
Kita dažnai pasitaikanti jaunųjų verslininkų klaida – verslo finansavimo strategijos arba pamatinių jos gairių neturėjimas.
„Steigiant bendrovę dažniausiai pasirenkamas minimalus įstatinis kapitalas, kuris yra nepakankamas veiklos vykdymui arba per mažas siekiant gauti kreditą ar pritraukti investuotojų. Tokiu atveju, vėliau tenka spręsti verslo finansavimo šaltinių klausimų. Tada susiduriama su įvairiomis dilemomis: kur, kiek, už kiek skolintis arba kiek akcijų suteikti naujam investuotojui. Kai sprendžiant šį klausimą remiamasi nepamatuota, rizikinga plėtra, dažniausiai tai priveda prie žlugimo“, – pasakoja ekspertas.
Advokatas atkreipia dėmesį ir į kitą su verslo plėtra ir finansavimu susijusį aspektą – susitarimą su bendrasavininkais (akcininkais). „Pradedant verslą dažnai nenumatoma, kaip verslas bus finansuojamas, kokiais būdais ir etapais bus vykdoma verslo plėtra, kaip bus priimami valdymo sprendimai, sprendžiami pasitraukimo iš verslo atvejai ir kiti svarbūs klausimai, – teigia V. Martišius. – Tokiais atvejais geriausias būdas iš anksto apsaugoti savo ir verslo interesus – sudaryti sutartį tarp partnerių (pvz., akcininkų sutartį), kurioje galima įtvirtinti svarbiausias bendrovės valdymo ir veiklos gaires.“
Nors kiekvienas verslas yra susijęs su rizika, V. Martišius pataria stengtis ją realiai įvertinti ir skirti dėmesio ne vien ekonominiams rodikliams, bet ir teisinei pusei. Tinkamai atsižvelgus į visus aukščiau išvardintus teisinius verslo pradžios aspektus, galima ženkliai sumažinti šią riziką ir pakloti tvirtus pamatus ilgalaikio verslo sėkmei.
