Šiaulietis Gedas sutiko pasidalyti sėkmės istorija, kaip jo trejų metų sūnus pasveiko nuo ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.
Šiaulietis anksčiau nieko nežinojo apie tai, kad poliklinikoje galima atlikti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą ir jau po penkių minučių tiksliai išsiaiškinti, kokios kilmės susirgimas – virusinės ar bakterinės – kamuoja ligonį. „Lankėmės pas gydytoją, nes vaikas karščiavo, skundėsi gerklės skausmu. Paaiškinusi, kad galima padaryti vietinį testą, gydytoja išsitraukė pakuotę, be didelių pastangų paėmė tepinėlį vaikui iš gerklytės. Per kelias minutes paaiškėjo atsakymas – streptokoko testas neigiamas. Bakterijų nerasta, vadinasi, antibiotikų nereikia. Gydytoja skyrė kitokį gydymą“, – prisiminė trimečio tėvelis.
Vyras pabrėžė, kad jų šeima stengiasi be reikalo antibiotikų nevartoti ir vaikui jų neduoti, o ir gydytoja nėra linkusi kaskart mažyliui suslogavus iš karto rašyti antibiotikus.
„Antibiotikai, naikindami bakterijas, sunaikina ir gerąsias – nukenčia virškinimo sistema. Be to, atsiranda bakterijų atsparumas antibiotikams. Vaistai nebeveikia tada, kai jų reikia. Pats esu tai patyręs – kai kurie antibiotikai manęs nebegydo – gerk negėręs“, – patirtimi dalijosi šeimos galva.
Pašnekovas dėkojo už ligonių kasų iniciatyvą nuo šių metų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansuoti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą. „Nesukeliant vaikui skausmo galima išsiaiškinti konkretų faktą, ar susirgimas virusinis, ar bakterinis, ar reikia antibiotiko, ar ne. Gauni greitą rezultatą, žinai, kaip gydyti. Pavojinga vaistus vartoti be reikalo, ypač antibiotikus. Žmonės supranta, kad alkoholis kenkia, bet daugeliui naujiena, kad ir be reikalo vartojami vaistai yra žalingi“, – sakė šiaulietis.
Padeda išvengti klaidų
Šiaulių centro poliklinikoje šeimos gydytoja dirbanti Daiva Kojelienė taip pat labai teigiamai vertina nuo šių metų ligonių kasų finansuojamą greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą, kurį asmens sveikatos priežiūros įstaigose gydytojai skatinami atlikti 2–7 metų vaikams, susirgusiems ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis. Ne visi tėveliai iš bendro išprusimo supranta, kad be reikalo vartojami antibiotikai žalingi jų vaikui. Gydytojai savo darbe tenka susidurti ir su tokiais tėveliais, kurie prašo vaikui skirti antibiotikų, nes yra įsitikinę, kad be šių vaistų jų vaikas nepasveiks ar ilgiau gis. „Atlikęs testą ir gavęs neigiamą atsakymą turi akivaizdų įrodymą, kad antibiotikų skirti nereikia. Gydytojas jaučiasi saugus, nes jis nesuklys spręsdamas“, – šypsosi gydytoja.
Testas padeda šeimos gydytojams tiksliai nustatyti viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjus ir pasirinkti efektyviausią gydymo būdą. Svarbu žinoti, kad antibiotikai nepadeda kovoti su virusų sukeltomis infekcijomis, kuriomis dažniausiai serga vaikai. Antibiotikai veikia tik bakterines infekcijas – A grupės beta hemolizinio streptokoko sukeltus tonzilių, gerklų, nosiaryklės uždegimus. Anksti nustačius šį sukėlėją ir laiku pradėjus gydymą, išvengiama galimo streptokokinio toksinio šoko sindromo, ūminio glomerulonefrito, reumato ir kitų komplikacijų. „Tokiu atveju, kai testas teigiamas, siekiant išvengti streptokoko sukeliamų komplikacijų, antibiotiką būtina skirti“, – pabrėžė šeimos gydytoja D. Kojelienė.
Ūmus ryklės, tonzilių uždegimas yra dažna liga, pasireiškianti gerklės skausmu, perštėjimu, skausmu ryjant ir bloga savijauta, galimu karščiavimu. Dažniausiai ligą sukelia virusai, bet pasitaiko ir bakterinės kilmės infekcijų. A grupės streptokokai yra vieni svarbiausių ligą sukeliančių bakterijų. Labai svarbu diagnozuoti streptokokų sukeltą ūmų ryklės ar tonzilių uždegimą, kurį būtina gydyti antibiotikais. Vadovaujantis vien tik klinikiniais požymiais patikimai streptokokų sukeltą ligą nustatyti neįmanoma. Bendrasis kraujo tyrimas, eritrocitų nusėdimo greitis, C reaktyvusis baltymas nepadeda labai tiksliai atskirti bakterinės infekcijos nuo virusinės. Greitasis A grupės streptokokų testas, kuriuo bakterija nustatoma ryklės ar tonzilių išskyrose, yra pirmo pasirinkimo tyrimas. Ūmus streptokokų sukeltas ryklės ar tonzilių uždegimas trunka 7–10 dienų ir yra gydomas antibiotikais. „Net jei ligonio būklė pagerėja anksčiau, gydymą antibiotikais reikia tęsti tiek, kiek nurodė gydytojas, kartais net iki 10 dienų. Tik taip galima išvengti bakterijų nešiojimo ir dėl to kylančių komplikacijų“, – tvirtino gydytoja.
Ne tik apmoka už testą, bet ir vykdo stebėseną
Atsakingai vartojant antibiotikus galima užkirsti kelią atsparių bakterijų vystymuisi ir išsaugoti antibiotikų veiksmingumą, kad juos galėtų vartoti ateities kartos.
Nuo šių metų Šiaulių TLK ne tik iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmoka už greitojo streptokoko antigeno testo atlikimą 2–7 metų vaikams, bet ir dar akyliau vykdo kompensuojamų antibakterinių vaistų skyrimo vaikams stebėseną, ypač atidžiai stebimos tos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose antibiotikų vaikams prirašoma daugiausia. Minėtos stebėsenos rezultatus Šiaulių TLK skelbia savo interneto svetainėje.
„Kiekviena gydymo įstaiga, kiekvienas gydytojas turėtų įvertinti antimikrobinių vaistų skyrimo tikslingumą, kalbėtis su pacientais ir jų tėvais, suteikti jiems visapusišką informaciją apie antimikrobinius vaistus, jų skyrimo ir vartojimo ypatumus“, – tvirtina Šiaulių TLK direktorius Remigijus Mažeika.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos duomenimis, Šiaulių ir Telšių apskrityse kiekvienas kūdikis kartą per metus ir dažniau buvo gydomas antibiotikais. Ligonių kasų vykdoma antibiotikų vaikams skyrimo stebėsena, kontrolė ir informacijos sklaida jau davė teigiamų rezultatų – antibiotikų skyrimo mastas vaikams pradėjo mažėti.
Antibiotikus vartokime atsakingai, ypač kai antibakteriniai vaistai skiriami vaikams ir kūdikiams!
Irena BUDRIENĖ
Šiaulių teritorinė ligonių kas
