Liepos 1 d. vykusiame Mažeikių rajono savivaldybės tarybos posėdyje pritarta komisijos Laisvės kovoms įamžinti veiklos ataskaitai, kurioje nurodyta, kaip saugomas kovotojų už laisvę atminimas, kokie pastatyti atminimo ženklai, įrengtos atminimo lentos ir kt. Kai kurie Tarybos nariai pasigedo naujų darbo formų, partizanų ir kovotojų už laisvę pagerbimo renginių, domėjosi kaip saugomi istoriniai dokumentai.
Pateikė ataskaitą
Tarybos posėdyje, pristatydama komisijos Laisvės kovoms įamžinti veiklos ataskaitą, jos pirmininkė, Mažeikių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Sigutė Bernotienė nurodė, jog komisija, susidedanti iš 7 narių, nemažai nuveikė registruodama ir įteisindama pastatytus atminimo ženklus, juos prižiūrėdama ir organizuodama renginius.
Kaip teigiama ataskaitoje, pagrindinis komisijos tikslas – rūpintis Lietuvos laisvės kovų vietų įamžinimu ir išsaugojimu, renginių organizavimu, jaunimo patriotiniu auklėjimu, informacijos sklaida. Uždaviniai: teikti rekomendacijas jaunimo patriotinio auklėjimo klausimais; vykdyti laisvės kovų ir atmintinų vietų, paminklų priežiūrą; organizuoti atmintinų datų, minėjimų ir kitus renginius.
Komisija inicijavo ir su įvairių institucijų, bendraminčių pagalba įgyvendino šiuos darbus: atstatytas ir sutvarkytas partizanų bunkeris Milių miške; Pievėnuose atnaujinta memorialinė lenta, esanti ant namo, kuriame buvo įsikūręs Tėvynės apsaugos rinktinės štabas, sienos; 2013 m. išleistame Mažeikių rajono žemėlapyje pažymėtos vietos, susijusios su laisvės kovomis; suorganizuotas respublikinis žygis Žemaičių apygardos „Alkas“ partizanų takais; kiekvienais metais dalyvaujama visose valstybinėse šventėse; pastatytas paminklinis akmuo partizanui Juozui Vitkui-Kazimieraičiui atminti Ketūnų kaime; Tirkšlių mokyklai suteiktas partizano Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vardas; renkami ir registruojami atmintinų vietų ir objektų sąrašai (jau 14 objektų įtraukti į Savivaldybės buhalterinės apskaitos balansą); dalyvaujama Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąskrydžiuose „Su Lietuva širdy“, dainų ir poezijos šventėse „Leiskit į Tėvynę“, chorų konkursuose; sutvarkytas kryžius partizanų perlaidojimo vietoje Mažeikių kapinėse, padedant seniūnijai sutvarkytas kryžius ir Nepriklausomybės aikštėje; Merkelio Račkausko gimnazijos kiemelyje įamžintas laisvės kovotojų atminimas, šių metų gegužės mėnesį čia iškilmingai atidengta atminimo lenta; komisijos narys Pranas Trakinis nominuotas už „Istorinės atminties išsaugojimą ir laisvės kovų vietų Mažeikių rajone įamžinimą“; komisijos nariui Albertui Ruginiui suteiktas Garbės piliečio vardas; Mažeikių rajono tinklapyje pateikta informacija apie laisvės kovų vietas, lankytinus objektus; Senmiestės kaime pastatytas atminimo ženklas žuvusiems Žemaičių apygardos Alkos rinktinės Žaibo būrio partizanams Užpelkių, Kugių, Kentaučių, Augzelių (Skuodo r.) kaimuose.
Aplankė atminimo vietas
Kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Rūta Končiutė-Mačiulienė informavo, jog gegužės–birželio mėnesiais kartu su komisijos nariu Albertu Ruginiu ir viekšniškiu Teofiliumi Januškevičiumi aplankė beveik visas partizanų ir laisvės kovotojų atminimo vietas: atminimo ženklus, lentas, akmenis, įvertino, kokia situacija, ką reikia paremontuoti, sutvarkyti.
Pasak vyr. specialistės, bendradarbiaujant su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru pastatyti 8 atminimo ženklai žuvusiems partizanams atminti, keturi paminkliniai akmenys, kryžiais pažymėtos partizanų žūties ir palaidojimo vietos, įamžintas žuvusių partizanų ir kovotojų atminimas Sedos ir Viekšnių kapinėse, įrengtos atminimo lentos.
Pageidauja naujų formų
Tarybos posėdyje išgirsta priekaištų, kad renginiuose prie atminimo ženklų dalyvauja tik patys buvę partizanai, jų šeimų nariai, šauliai, tačiau tai nepritraukia jaunimo, jiems tokie renginiai neįdomūs ir neugdo patriotizmo. Pasak Tarybos narių, reikėtų pagalvoti apie naujas formas, idėjas, kad būtų galima labiau pritraukti jaunimo.
Taip pat domėtasi, kaip saugomi istoriniai dokumentai. Pasak Tarybos nario Sigito Kakčio, Juozo Vitkaus-Kazimieraičio dokumentai galėtų būti perduoti saugoti jo vardu pavadintai mokyklai ir pan.
Tikslas – įregistruoti turtą
Vicemerė S. Bernotienė, kalbėdama apie komisijos veiklą, akcentavo, kad komisija atlieka numatytus darbus: „Visą laiką šios komisijos pagrindinis darbas buvo įvesti į registrą mūsų turtą, kad būtų prižiūrimi objektai. Tai buvo mūsų planas, nes, kai ženklai įvesti į registrą, tada jie yra ir prižiūrimi. 2009–2010 m. svarbiausia ir buvo susitvarkyti registrą. Pradėjome dirbti su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru ir kitomis įstaigomis, kad gautume informaciją, jog tikrai tose vietose kažkas vyko. Kol negaunama tikra informacija, į registrą traukti negalima, nes tai būtų saviveikla. Paskutiniu metu, iki praėjusios kadencijos pabaigos, mūsų tikslas buvo sutvarkyti ženklus, rodykles įrengti, sutvarkyti atminimo lentas ir kt. Šitą planą įgyvendinome 100 proc.“
Įgyvendina naują planą
Pasak S. Bernotienės, dabartiniam laikotarpiui sudarytas naujas planas 2016–2020 m., kuriame numatyta dalyvauti visose valstybinėse šventėse, parengti reikalingą medžiagą perduodant Turto valdymo skyriui, kartu su Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centru išleisti žemėlapį su pažymėtomis atmintinomis vietomis: „Kalbėdami dėl žemėlapio išleidimo, tarėmės, kad centras, planuodamas ekskursijas, itrauktų ir atmintinas vietas, organizuotų kitokį paminėjimą. Taip pat mąstome apie tai, kad Europos kultūros paveldo dienomis, kai objektai bus suregistruoti, būtinai juos aplankyti. Pernai jau pirmoji moksleivių grupė lankė tas vietas. Vaikams labai patiko. Šiemet tai irgi numatyta ir bandysime tai daryti kasmet. Tartasi su muziejaus direktoriumi, kad suras muziejuje vietą, kur patalpins medžiagą apie rezistentus. Gal būtų garbingiau, kad istorinė medžiaga būtų ne kur nors mokykloje, o būtent muziejuje. Tas darbas pradėtas. Bendradarbiaujme su kultūros darbuotojais, partizanų artimaisiais. Su A. Ruginiu diskutavome ir priėjome prie bendros išvados, kad reikia prasidėjus mokslo metams susitikti su nevyriausybinių organizacijų atstovais ir pradėti galvoti, ką mes galime keisti. Su Švietimo skyriaus vedėju kalbėta, ką būtų galima padaryti. Dabar kiekviena mokykla planuoja atskirai savo veiklą ir mini datas, mes norime padaryti vieną masišką šventę, bent vieną, kad nebūtų „padrabstyta“ mokyklose. Vėl gavome kritikos, kad mokiniai bus suvaryti. Kalbėjome su Alvyda Purauskyte, dirbančia su NVO, kitais specialistais, kad susitiktume dėl visų bendrų renginių rajone, nes visi veda savo renginius, bet nėra bendrų. Norime keisti renginių pobūdį. Pirmas bandymas – Liepos 6-osios minėjimas. Suprantame ir žinome klaidas. Kiekvienas centras, seniūnija nori pasidaryti savo šventes, tai jų gyvenvietės šventė, tačiau visi turi bendrauti, bet visus suvesti labai sunku.“
Vyr. specialistės R. Končiutės Mačiulienės teigimu, Kultūros ir sporto skyrius drauge su A. Ruginiu šių metų rugsėjo mėnesį planuoja suorganizuoti ekskursiją Mažeikių rajono moksleiviams, besidomintiems istorija, kraštotyra, istorijos olimpiadų, konkursų laimėtojams, kurios metu bus lankomos su Lietuvos laisvės kovomis susijusios vietos bei kiti objektai, primenantys partizanų kovas, jų amžinojo poilsio vietos mūsų rajono teritorijoje.
Laukia idėjų
Pasak vicemerės, idėjų yra daug, tačiau tam, kad jos būtų įgyvendintos, reikia bendradarbiavimo, be to, labai svarbu ir šeima, kokias vertybes ji ugdo. Taip pat, S. Bernotienės teigimu, komisija negali viena nieko padaryti, čia turi susiburti kultūros ir švietimo įstaigos, seniūnijos, nevyriausybinės organizacijos: „Laukiame naujų idėjų iš gyventojų, politikų, įstaigų ir visų, kam svarbi mūsų tautos, rajono istorija, kad mūsų renginiai būtų įdomūs ir patrauklūs ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir jaunimui. Svarbu pasinaudoti tuo, kad dar yra žmonių – gyvų istorijos liudytojų.“
