Prezidentas Gitanas Nausėda sako nebuvęs nustebintas Seimo sprendimo atmesti jo veto įstatymui, kuriuo buvo sugriežtinti reikalavimai rinkimų komitetams.
„Niekas nemėgsta konkurencijos, čia yra konkurencija, ypač savivaldybėse, kur atsiranda ir ryškesni savivaldos lyderiai, ir noras pademonstruoti alternatyvą. Partijoms ta alternatyva atrodo dygi ir jos stengiasi sudaryti tam kliūtis“, – penktadienį žurnalistams Vilniuje sakė prezidentas.
Šalies vadovas teigė, kad rinkimų komitetų konkurencija partijas ne silpnintų, kaip teigė Seimo politikai, o atvirkščiai, sustiprintų.
„Aš manyčiau, kad žmonių pilietiniam aktyvumui būtų buvę gerai įsiklausyti į veto, mes ne šiaip norėdami partijoms kažką negero padaryti (vetavome). Aš manau, kad konkurencijoj visada atsiranda motyvas tobulėti, šiandien skundžiamės, kad partijos yra silpnos, neturi asmenybių – o kaip tos asmenybės atsiras, jei partijos atsipalaidavusios ir be didelės konkurencijos gyvena“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Padarytas sprendimas, jis manęs nenustebino, tiesą pasakius, kažko panašaus ir tikėjausi, bet partinę sistemą reikia stiprinti ne tik biudžetiniais pinigais, net ir didesne konkurencija“, – reziumavo G. Nausėda.
Seimas ketvirtadienį atmetė prezidento G. Nausėdos veto Politinių organizacijų įstatymui ir patvirtino griežtesnius reikalavimus Europos Parlamento (EP) ir savivaldos rinkimuose dalyvaujantiems politiniams komitetams.
Už tai, kad šalies vadovo veto būtų atmestas, ketvirtadienį balsavo 97 Seimo nariai, prieš buvo 22 ir susilaikė du parlamentarai. Prezidento veto atmesti reikėjo ne mažiau kaip 71 balso „už“.
Už tai, kad įstatymas su griežtesniais reikalavimais komitetams būtų priimtas, balsavo valdantieji konservatoriai, liberalai ir Laisvės frakcijos atstovai, opoziciniai socialdemokratai, „darbiečiai“, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai, išskyrus pavienius opozicijos atstovus. Vieningai „prieš“ balsavo opoziciniai „valstiečiai“.
Šalies vadovas vetavo Seimo birželio pabaigoje priimtą Politinių organizacijų įstatymą argumentuodamas, kad griežtesni reikalavimai steigiant rinkimų komitetus apsunkins jų dalyvavimą politiniame gyvenime ir „nesudarys lygių sąlygų į vietos savivaldą bei ES reikalų sprendimą įtraukti kuo daugiau politinio proceso dalyvių“.
Įstatymu numatoma prievolė politinius komitetus steigti kaip juridinius asmenis, nustatyti didesni reikalavimai dėl steigėjų skaičiaus.
Baigiantis pavasario sesijai Seimo priimtas įstatymas numato, kad EP rinkimuose dalyvauti norinčiam politiniam komitetui reikėtų mažiausiai 1 tūkst. steigėjų, o savivaldos rinkimams – mažiausiai 0,1 proc. tos savivaldybės gyventojų.
Ligšiolinis įstatymas numatė, kad rinkimų komiteto keliamą kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą turi paremti ne mažiau kaip 20 proc. tos savivaldybės rinkėjų skaičiuojant vienam mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų.
Pasak prezidento, minimalaus steigėjų skaičiaus didinimas reikšmingai apsunkins politinių komitetų steigimą.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
