Trečiadienį Vilniuje vykstančiame Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų XXVIII suvažiavime vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė atkreipė dėmesį į naują tendenciją – vis daugiau žmonių keliasi gyventi į regionus. Tai patvirtina statistika: 2020 metais išduotų leidimų statyti būstus skaičius septyniuose mažesniuose Lietuvos regionuose išaugo 44 proc., 2021 metais – 13 proc.
Ministrės teigimu, tai rodo, kad kokybiškų viešųjų paslaugų poreikis regionuose vis labiau augs, todėl būtina jau dabar spręsti tas problemas, kurios trukdo žmonėms sėkmingai įsikurti atokiau nuo didžiųjų miestų.
„Vis daugiau žmonių renkasi gyventi ne didmiesčiuose. Į regionus keliasi iš emigracijos grįžę lietuviai, atvyksta ukrainiečiai. Ateityje migruojančiųjų į mūsų šalį gyventi ir dirbti tik daugės. Turime visaip padėti šiems žmonėms, nes jie augina ir stiprina Lietuvą“, – teigia A. Bilotaitė.
Ministrė dėkojo Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovams, miestų ir rajonų merams, bendruomenių lyderiams už susitelkimą ir pastangas šalinant valstybę ištikusių krizių padarinius. Pastarųjų kelerių metų įdirbis, anot ministrės, suartino centrinės ir vietos valdžios institucijas ir sustiprino visų pasirengimą atremti išorės ir vidaus grėsmes.
Karas Ukrainoje paskatino atkreipti dėmesį į apleistą civilinės saugos sritį ir imtis neatidėliotinų veiksmų. A. Bilotaitė akcentavo, kad civilinė gyventojų sauga ir pasirengimas grėsmėms yra bendra Vidaus reikalų ministerijos ir savivaldos atsakomybė.
„Pastarieji metai, pateikę mums rimtų išbandymų, patvirtino, kad nėra nei dviejų, nei dvidešimties lietuvų, kad yra viena šalis, o žmonės, kad ir kur jie gyventų – Vilniuje ar Plungėje, nori tų pačių dalykų. Taigi mūsų visų užduotis – padėti tuos poreikius ir lūkesčius išpildyti“, – sakė A. Bilotaitė.
Įgyvendindama regionų politikos tikslus Vyriausybė yra numačiusi mažinti biurokratiją ir atsisakyti perteklinių procedūrų. Taip siekiama paspartinti teritorijų vystymą ir ekonomikos plėtrą, suteikti vietos valdžiai daugiau laisvės priimant sprendimus.
Ministrės teigimu, būtina rasti būdų ir sprendžiant savivaldos problemas labiau įtraukti nevyriausybines organizacijas. Senstant visuomenei, didėjant imigracijos srautams, nevyriausybinių organizacijų pagalba, anot A. Bilotaitės, bus vis svarbesnė.
Regioninės politikos decentralizacija, savivaldybių finansinis savarankiškumas ir vienodos galimybės gauti viešąsias paslaugas, neatsižvelgiant į gyvenamąją vietovę, yra svarbiausios kryptys, numatytos partijų lyderių pasirašytame Memorandume ir Vyriausybės programoje.
Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, taip pat Vyriausybės programoje įtvirtintas įsipareigojimas ne mažiau kaip 30 proc. Europos Sąjungos fondų lėšų skirti regionų planams įgyvendinti. Regionų plėtrai numatyta 1,62 mlrd. eurų.
2022–2030 metų regionų plėtros programos projektas yra parengtas ir šiuo metu derinamas su atsakingomis institucijomis.
Programoje numatytos investicijos bus skirtos užimtumui didinti, socialinei atskirčiai mažinti, viešosioms paslaugoms tobulinti ir plėsti, sveikesnei aplinkai kurti.
Sprendimus dėl investicijų konkrečiame regione priims regionų plėtros tarybos.
VRM nuotrauka
