Lietuvos apeliacinis teismas antradienį baigė nagrinėti šnipinėjimu Rusijai kaltinamo Algirdo Paleckio bylą ir gegužę skelbs verdiktą.
Gegužės 2 dieną trijų teisėjų kolegija paskelbs, ar palieka galioti Šiaulių apygardos teismo nuosprendį.
Jeigu jis bus paliktas galioti, sprendimas įsiteisės ir buvęs Socialistinio liaudies fronto vadovas gali būti pasiųstas atlikti maždaug puspenktų metų trukmės laisvės atėmimo bausmės.
50-mečiui A. Paleckiui pirmosios instancijos teisme skirta reali laisvės atėmimo bausmė, jis kol kas paliktas laisvėje, teismas paliko galioti intensyvią priežiūrą ir anksčiau sumokėtą 50 tūkst. eurų užstatą.
„Jeigu paliks galioti, tęsiu savo darbą iš kalėjimo – telksiu bendraminčius, kalbėsiu, skleisiu socialinio teisingumo idėjas. Mūsų judėjimas, manau, gali nuo to tik sustiprėti, nes akivaizdu bus, kad įtempta byla, mano draugai darys tarptautines kampanijas. Aš esu užsispyręs žmogus, kalėjimas – įstaiga nelinksma, bet politikas turi būti pasiruošęs viskam. Kalėjimai grūdina, po kalėjimo kova tęsis“, – BNS sakė A. Paleckis.
Neseniai jis pranešė steigiantis naują kairiosios pakraipos partiją „Teisingumo aušra“, taip pat nori dalyvauti prezidento rinkimuose.
Sako, kad byla sufabrikuota
Nuteistasis ir jo advokatai nesutinka su apkaltinamuoju Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu ir Apeliacinio teismo prašo jį panaikinti. Antradienį teismas po keturių mėnesių pertraukos tęsė A. Paleckio baudžiamosios bylos nagrinėjimą, išklausė šalių pasisakymų, paskelbė Valstybės saugumo departamento atsakymą teismui, kuriuo atsisakė išslaptinti dalį bylos duomenų.
„Turiu vilties, kad šioje politinio susidorojimo byloje nepasiduosite, tik šališkas teismas galėjo paskirti tokią laisvės atėmimo bausmę“, – sakė advokatas Adomas Liutvinskas.
Advokatų A. Liutvinsko ir Kęstučio Ragaišio pasirašytame skunde prašoma panaikinti Šiaulių apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. Paleckį išteisinti.
K. Ragaišis prašė Apeliacinių teismo teisėjų „kruopščiai ir nešališkai“ išnagrinėti bylą.
„Puikiai suprantamos visuomenės baimės, opinijos, susijusias su šia byla, asmuo negali būti teisiamas dėl to, ko nepadarė“ ,– sakė advokatas K. Ragaišis.
Jo pasisakymą salėje susirinkę A. Paleckio šalininkai palydėjo plojimais.
„Labai stiprų politinį kvapą turinti byla dabar jūsų žinioje“, – kreipdamasis į Apeliacinio teismo teisėjų kolegiją sakė advokatas A. Liutvinskas.
„Akivaizdi pozicija nuo pat pradžios, kai tai sufabrikuota byla, prašau tenkinti skundą, kad būtų panaikintas Šiaulių apygardos teismo nuosprendis“, – sakė A. Paleckis.
2008 metais įsteigtas Socialistinis liaudies frontas bei jo buvęs vadovas A. Paleckis ne kartą minėti viešose žvalgybos ataskaitose dėl grėsmių nacionaliniam saugumui.
Žvalgyba yra vadinusi Socialistinį liaudies frontą Rusijai palankia politine partija, rašiusi apie partijos atstovų dalyvavimą prieš JAV ir NATO nukreiptose prorusiškose propagandinėse akcijose.
„Aš visą laiką minėjau, kad su rusais ir baltarusiais reikia turėti normalius santykius ir neplėsti čia NATO infrastruktūros, įskaitant ir Ukrainoje. Žinoma, dabar įtampų yra, galima jas suprasti“, – BNS sakė A. Paleckis.
Rusijoje susitikinėjo su M. Golovatovu
A. Paleckis sako, kad kaltinimai jam grindžiami dviem šaltiniais – „labai pažeidžiamo žmogaus“ Deimanto Bertausko parodymais, antras šaltinis – VSD pažymos.
„Rimtose šnipų bylose yra pristatoma konkreti prišnipinėta informacija – pateikiami USB duomenys, ar popieriai, kuriuos jis perdavė. Viso šito nėra“, – sakė kaltinamasis.
„Saugumo pažymose aš esu traktuojamas kaip prorusiškumų pažiūrų politikas, dėl to visa byla ir prasidėjo. Pažiūros gali nepatikti, jie mano, kad prorusiškas, aš manau, kad esu prolietuviškas. Gerai, tegu atrodo, kad prorusiškas, bet dėl to, kad domėjausi Sausio 13-osios byla, susitikinėjau su įvykių liudininkais Lietuvoje ir Rusijoje, šiuo atveju su Michailu Golovatovu, tai gali nepatikti, aš ne prieš, kad kritikuotų, bet iš to formuoti šnipinėjimo bylą...čia jau per daug“, – tvirtino jis.
Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją. Nuteistasis Sausio 13-osios byloje yra M. Golovatovas.
„Man buvo įdomi versija kitos pusės, nes Lietuvoje niekas iš žurnalistų, politologų, nėra kalbinęs M. Golovatovo, bet tai traktuoti kaip šnipinėjimą – perviršis“, – sakė A. Paleckis.
Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.
Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.
Prokuratūra prašo palikti galioti nuosprendį
Generalinė prokuratūra mano, kad nuosprendis A. Paleckiui yra teisėtas ir pagrįstas.
„Prašau apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo nuosprendį“, – per posėdį sakė valstybės kaltintoja Generalinės prokuratūros prokurorė Vilma Vidugirienė.
Ji taip pat sakė, kad pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir padarė pagrįstas išvadas dėl A. Paleckio kaltės, bausmė yra propocinga nusikaltimo pavojingumui ir sunkumui.
Nuteistojo advokatai teigė, kad Sausio 13-osios byla buvo nagrinėta viešai, gauti informacijos apie ją nereikėjo jokių šnipų, tačiau prokurorė sako, kad kaltinamųjų interesas buvo platesnis – ne tik pavardes sužinoti, o ir gyvenamąsias vietas, kitą neviešą informaciją.
Tuo tarpu Valstybės saugumo departamentas (VSD) atsisakė teismo prašymu išslaptinti žvalgybinę medžiagą, susijusią su byla. Per teismo posėdį antradienį buvo paskelbtas toks VSD vadovo Dariaus Jauniškio pasirašytas raštas.
Juo pranešama, kad įvertinus specialiosios ekspertų komisijos išvadas, nuspręsta neišslaptinti žvalgybinio tyrimo medžiagos, nes nėra pasibaigęs išslaptinimo terminas. Be to, siekiama užtikrinti žvalgybos pareigūnų saugumą, nes iš medžiagoje esančių garso įrašų galima nustatyti jų tapatybes.
„Todėl VSD papildomai teiktinos informacijos neturi“, – rašoma VSD vadovo atsakyme teismui.
Išslaptinti informaciją teismo jau trečią kartą prašė advokatai, tokį prašymą jie buvo pateikę ir Šiaulių apygardos teismui.
Šioje byloje su A. Paleckiu teistas D. Bertauskas yra saugomas valstybės, jis kaltę pripažino, davė parodymus, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, jo byla nutraukta.
Bylos duomenimis, D. Bertauskas ir A. Paleckis su Rusijos atstovais bendravo vadovaudamiesi ypatingo slaptumo ir griežtos konspiracijos taisyklėmis, naudojo sutartines frazes, specialiai sukurtą elektroninio pašto dėžutę. Buvo sutarta, kad Rusijos žvalgybai surinkta informacija bus perduodama tik per susitikimus su šios šalies minėtais piliečiais Rusijoje.
„Nemokamos metinės vizos į Rusiją, pragyvenimas Rusijos piliečio vasarnamyje Maskvos apskrityje per konspiracinius vizitus – tai atlygis D. Bertauskui ir A. Paleckiui už svetimos valstybės žvalgybos užduočių vykdymą. Per du kartus Maskvoje A. Paleckis iš Rusijos piliečio gavo 6000 eurų tokioms išlaidoms, A. Paleckis šį piniginį atlygį pasidalijo su D. Bertausku lygiomis dalimis“, – paskelbė Šiaulių apygardos teismas.
Skirdamas bausmę, šis teismas atsižvelgė, kad ekspolitikas naujų nusikaltimų nepadarė, A. Paleckio rinkta užsienio valstybės žvalgybą dominanti informacija nepriskiriama informacijai, kuri yra Lietuvos valstybės paslaptis.
Be to, atsižvelgta, kad FSB užduotys nebuvo iki galo įvykdytos – rinkta Rusijos valgybą dominanti informacija nebuvo jai perduota, t. y. nesukėlė neigiamų pasekmių.
1971 metais Berne, Šveicarijoje, gimęs A. Paleckis Vilniaus universitete yra įgijęs žurnalisto ir tarptautinių santykių specialisto diplomus, 1994-1995 metais tarptautinius santykius studijavo Tarptautiniame administracijos institute Paryžiuje.
1994 metais jis pradėjo dirbti Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, kuravo santykius su Europos Sąjunga ir jos šalimis narėmis, 2003 metais įsidarbino Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju.
2004-2007 metais A. Paleckis ėjo Seimo nario pareigas.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
