Siekiant atgrasyti Rusiją nuo tolesnių agresyvių veiksmų, Vokietija yra pasirengusi į Lietuvą atsiųsti daugiau karių, sako šios šalies gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht).
„Turime taikyti griežtesnes atgrasymo priemones, esame pasirengę (į regioną – BNS) atsiųsti daugiau karių – tiek sausumos, tiek oro pajėgų. Taip pat daugiau karių atsiųsti į Lietuvą, pasiunčiant signalą, kad esame kartu su savo partneriais“, – per spaudos konferenciją Rukloje antradienį teigė politikė.
Ji detaliau nekomentavo galimo papildomų pajėgų dislokavimo: „Visi veiksmai bus netrukus. (...) Negaliu pasakyti, kaip visa tai atrodys, turime parengti tam planą.“
Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Maskvos remiamų separatistų valdomų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę, taip atverdamas kelią prie Ukrainos sienų šiuo metu laikomų pajėgų dislokavimui šiose „respublikose“.
Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, prie Ukrainos sienos yra apie 130 tūkst. rusų karių, iš jų maždaug 30 tūkst. – Baltarusijoje.
„Papildydamas ministrę, pasakysiu, kad Rusijos sukeltos grėsmės nėra trumpalaikis faktorius, todėl mūsų šalių bendradarbiavimas karinėje, saugumo srityje turi būti ne trumpalaikis, o ilgalaikis, žiūrint į perspektyvą“, – kalbėjo Lietuvos krašto apsaugos ministras.
Tarptautiniam NATO batalionui Lietuvoje vadovaujanti Vokietija praėjusią savaitę šalyje dislokavo papildomų karių. Iki šios savaitės pabaigos papildomų karių skaičius turėtų išaugti iki 350.
„Palaidotas Minsko procesas“
C. Lambrecht teigimu, separatistinių Donecko ir Luhansko teritorijų pripažinimas yra „drastiškas tarptautinės teisės pažeidimas“.
Anot A. Anušausko, savo įsakais V. Putinas sulaužė Minsko susitarimus, numačiusius paliaubas tarp Ukrainos ir prorusiškų separatistų.
„Minsko procesas, mano supratimu, yra palaidotas. Normandijos formatas irgi neturi tokių perspektyvų, kurias puoselėjo jį sudarančios šalys“, – kalbėjo Lietuvos ministras.
„Turime matyti labai atvirai, kas yra dabartinė Rusija. Ji yra agresorė. Kai kalbame apie sankcijų politiką, sankcijos turi būti orientuotos į agresorių, kol kas šalutinį poveikį patiria Ukraina – kapitalas bėga, akcijų rinka patiria spaudimą“, – pridūrė jis.
C. Lambrecht savo ruožtu akcentavo būtinybę tęsti pokalbius su Rusija.
„Turime labai sudėtingą situaciją, kalbant apie tolesnius pokalbius. Nepaisant to, neturime pasiduoti – turime tęsti pokalbius, turime suvokti, kokios būtų karo Europos viduryje pasekmės, kokia tai būtų tragedija, ką tai reikštų žmonėms“, – kalbėjo politikė.
„Būtent tai turėtų mus paskatinti toliau tęsti pokalbį, dialogą, tačiau taip pat labai svarbu stiprinti atgrasymo priemones“, – sakė ji.
Reaguodama į Maskvos sprendimą pripažinti du prokremliškus separatistinius Ukrainos regionus, Vokietija antradienį pranešė stabdanti dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, skirtą rusiškoms gamtinėms dujoms į Vokietiją tiekti.
Antradienį į specialų posėdį renkasi ir Bendrijos diplomatai, jie turėtų nuspręsti dėl naujų sankcijų Rusijai. Jas planuoja įvesti ir JAV.
Autoriai: Augustas Stankevičius, Saulius Jakučionis
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
