Turbūt vienas šviežiausių Lietuvoje įsikūrusių bankų – specializuotas paskolų ir indėlių bankas „Fjord Bank“. Bankų veikla reguliuojama daugybės institucijų, jiems keliami kitokie pradinio kapitalo reikalavimai, todėl naujo banko atsiradimas – retas įvykis. „Fjord Bank“ komanda turi kiek kitokius veiklos principus ir siekia būti objektyviu patarėju finansų klausimais, o ne primygtinai siūlyti įsigyti banko paslaugas.
Skandinavai savo verslo idėjai pasirinko Lietuvą
„Fjord Bank“ Lietuvoje buvo įkurtas 2017-aisiais metais. Per pirmuosius metus rinko komandą, rengė verslo planus, kaupė kapitalą ir priežiūros institucijoms ruošė šūsnį reikalingų dokumentų – banko veiklai pradėti reikia daugiau pasiruošimo, nei kitos srities įmonei. Specializuoto banko licenzija buvo gauta 2019-ųjų gruodžio mėnesį, o veiklą bankas pradėjo 2020-ųjų vasarą. Bankas teikia įvairias paslaugas: vartojimo paskolas, paskolas automobiliui įsigyti bei būsto remontui, indėlius ir teikia refinansavimą.
Specializuotą banką įkūrė trys patyrę Norvegijos bei Švedijos investuotojai, o šiuo metu akcininkų yra apie 40. Trys pirmieji, pradėję plėtoti šią idėją buvo Sveinas Ovrebo, Joakimas Mandorssonas ir Stigas Myrsethas. Įdomus faktas – po įkūrimo vienu iš banko akcininkų tapo buvęs pasaulio kalnų slalomo čempionas, norvegas Tomas Stiansenas.
Investuotoją Stigą Myrsethą galėtų atpažinti portalo vz.lt skaitytojai –norvegų investuotojas, šiuo metu neretai dalinasi įžvalgomis apie galimas investicijas. Šiuo metu investuotojas dalinai gyvena Lietuvoje, turi dar vieną įmonę, siūlančią investicijų ir kapitalo valdymo paslaugas.
Trys „Fjord Bank“ investuotojai pirmiausia atliko „namų darbus“ – analizavo rinką ir nustatė, kad iš visų Baltijos šalių paskolų banką būtų palankiausia būtų atidaryti Lietuvoje. Čia 2017-aisiais įsigaliojo teisinė galimybė veikti specializuotiems bankams, tai paskatino fintech startuolių bumą, – sako „Fjordbank“ rinkodaros vadovas Julius Atidukraitis. – Būtent todėl, kad atsirado sąlygos kurti specializuotą banką.
Vienas iš „Fjord Bank“ įkūrėjų, Stigas Myrsethas yra aštuonis kartus iš eilės laimėjęs Norvegijos finansų žurnalo organizuojamą pelningiausio portfelio sudarymo konkursą.
Portalui vz.lt investuotojas yra sakęs, jog paskolų bankas buvo įkurtas dėl to, kad Lietuvoje paskolų sektoriuje susiformavo oligopolinė rinka – vartojamosios paskolos išduodamos su 25-30% metinėmis palūkanomis, nors nemokių klientų dalis yra panaši, kaip ir būsto paskolų segmente. Kitaip tariant, vartojimo paskolų rizika šalyje įkainota per brangiai.
Pasak investuotojo, tokia situacija per dešimtmetį egzistavo ir Norvegijoje. Dabar šioje šalyje vartojimo paskolų metinės palūkanos yra apie 10 %, nes bankai gali skolinti pigiau, nei tarpusavio skolinimo platformos ar greitųjų kreditų bendrovės.
Trūkstant konkurencijos bankų sektoriuje užkertamas kelias daliai galimybių
„Lietuvoje bankų rinka yra labai koncentruota, turiu omenyje, būtent šiame sektoriuje nėra didelės konkurencijos. Kai susidaro tokia situacija, bankai gali kelti palūkanų normas ir paslaugų įkainius, užuot siekę išduoti daugiau paskolų, pritraukti daugiau klientų, – sakė S. Myrsethas. – Ir tai turi įtakos ne tik gyventojams, bet ir lėtina ekonomikos augimą! Įmonės sunkiai gauna paskolas, kurių reikia plėtrai vykdyti, o gyventojų įsiskolinimo lygis Lietuvoje yra vienas mažiausių, lyginant su Vakarų Europa.“
Banko „Fjord Bank“ akcininkas prisimena Norvegijos gyventojų apklausą, kurioje dauguma respondentų kaip vieną laimingiausių gyvenimo įvykių nurodė pirmojo nuosavo būsto įsigijimą.
„Gyvenimas kokybiškame būste – labai svarbus faktorius mūsų pasitenkinimui, gyvenimo kokybei. Manau, tokioje apklausoje ir dauguma lietuvių atsakytų taip pat. Tačiau kai konkurencija maža, norėdami gauti paskolą žmonės turi taikytis prie bankų keliamų sąlygų. Nemažai žmonių vis dar negali išpildyti savo svajonės gyventi nuosavame būste,“ – sako pašnekovas.
Jis įsitikinęs, kad lietuviai turėtų palankiai priimti visus į rinką įžengiančius naujus bankus, nes jie suteikia daugiau galimybių išpildyti gyvenimo svajones.
„Fjord Bank“ – tai jau antrasis S. Myrsetho verslas Lietuvoje. Mūsų šalį jis pasirinko dėl, kaip pats sako „įspūdingos jos sėkmės istorijos“. Investuotojas susižavėjo darbščiais ir išsilavinusiais žmonėmis, sėkminga valstybės kova su korupcija, pakankamai laisvomis sąlygomis verslui.
Šiandien jis džiaugiasi sparčiai besivystančiu ir itin gyvybingu IT, technologijų sektoriumi.
Tačiau vienas iš iššūkių šalyje išlieka didelė turtinė ir pajamų nelygybė. Investuotojo nuomone, politikai turėtų priimti sprendimus, kad dalis visuomenės nebūtų tiesiog „palikta už borto“.
„Jei tai tęsis ir toliau, visuomenėje kils vis daugiau konfliktų, ji bus susiskaldžiusi – susidarys situaciją, kokią dabar matome JAV,“ – sakė investuotojas.
Lietuva iš kitų šalių išsiskiria skaitmenizuotais ir patikimais duomenų registrais
Kuo dar Lietuva investuotojams pasirodė pranašesnė už kitas šalis? Pasak „Fjord Bank“ rinkodaros vadovo Juliaus Atidukraičio, šalyje lyginant su kitomis Europos šalimis veikia patikimi ir tvarkingi asmens duomenų registrai – banko atstovai gali prieiti prie paskolos prašančiojo duomenų (apie pajamas, įsisikolinimus) ir priimti faktiniais duomenimis pagrįstą, pasvertą sprendimą.
„Tai įgalina kurti skaitmeninius bankus, kai internetu patikrinama daug duomenų, o žmogui – būsimam klientui – nereikia fiziškai į banką atnešti įvairių popierėlių, dokumentų, pažymų. Bankas, galėdamas tiksliai pasverti riziką, gali suteikti gerą pasiūlymą. Abi pusės lieka laimingos,“ – sako „Fjord Bank“ rinkodaros vadovas J. Atidukraitis.
Kita vertus, paskolas išduodančių bendrovių Lietuvoje – tikrai daug. Tačiau „Fjord Bank“ visų pirma išsiskiria tuo, jog gali priimti indėlius, todėl veiklą vykdo remdamasis banko viduje cirkuliuojančiomis lėšomis. Tai leidžia pasiūlyti mažesnes palūkanas tiems, kurie skolinasi. „Fjord Bank“ neturi fizinio banko padalinio ir tai vėl leidžia sutaupyti lėšų patalpų ir darbuotojų išlaikymui. Banko filosofija – kad klientui viskas būtų aišku ir paprasta. Kadangi licencija suteikta ir Europos centrinio banko, „Fjord Bank“ įkūrėjai turi ambicijų plėstis ir į kitas Europos šalis.
Siekis: ne kuo daugiau paskolų, o banku pasitikintys klientai
„Savo klientams siekiame būti partneriu, konsultantu. Leidžiame grąžinti paskolą anksčiau, netaikome sutarties mokesčio. Beje, kaip jaučiatės užėję į bet kurį stambų Lietuvos banką? Dažniausiai darbuotojai standartinėmis frazėmis jums bando įsiūlyti kuo daugiau banko produktų. Tokiu banku sunku pasitikėti, nes pradedi abejoti – ar tai iš tiesų naudinga man, ar tik bankui? Mūsų, „Fjord Bank“ banko vizija – būti nuoširdžiais patarėjais,“ – sako pašnekovas.
J. Atidukraitis pateikia pavyzdį – jei klientas pagal pajamas galėtų gauti prašomą paskolą, tačiau banko darbuotojai mato, kad ateityje tai galėtų sukurti per didelę finansinę naštą ar įtampą – žmogui nerekomenduojama imti paskolos arba patariama skolintis mažiau.
Pašnekovas sako, kad paskolų išdavimo reguliavimas Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, yra pakankamai griežtas. Mūsų šalyje kreditoriai negali išduoti paskolos, kuri viršytų 40 proc. žmogaus pajamų (arba visų turimų paskolų suma viršija šią ribą).
„Ir aš pritariu šiems apribojimams. Yra žmonių, kurie „neturi stabdžių“, gyvena šia diena, negalvoja kas bus rytoj. Tad ribojimai tam ir sugalvoti. Kaip žmogus gyventų, jei, pavyzdžiui, uždirba 1000 eurų ir pusę šios sumos reikia iškart atiduoti už paskolą? Atsakingos skolinimo taisyklės, draudžia skolinti, pavyzdžiui, bedarbiams ar jau turintiems pradelstų skolų – ir tai yra logiška,“ – sako banko atstovas.
Taip pat J. Atidukraitis pabrėžia, jog jei būdamas jaunas prisidarysite kredito istorijoje „juodų dėmių“, po kelerių metų mėginant gauti paskolą savo pirmąjam šeimos būstui tai gali pakišti koją – mokėsite brangiau arba apskritai paskolos negausite.
„Esame sąžiningi su tuo žmogumi. Norime patarti jam, kaip draugui. Jei draugas ateitų ir paklaustų patarimo – nuoširdžiai stengtumėmės padėti. Toks ir mūsų požiūris į savo klientus,“ – sako „Fjord Bank“ rinkodaros vadovas.
Banko darbuotojai turi galimybę diskutuoti su akcininkais
Specializuoto banko tikslas – atnešti į Lietuvą šviežią ir žmogišką požiūrį į žmones – savo klientus.
Skandinaviška dvasia nulemia ir vidinę banko kultūrą – čia egzistuoja vadovų pareigybės, tačiau kasdieniame darbe hierarchijos nėra: kiekvienas gali išsakyti savo nuomonę, pasiūlyti idėją.
„Darbuotojų turime nedaug. Tačiau visa komanda yra didžiulę patirtį savo srityse turintys specialistai. Neturime fizinio filialo, kuris kainuotų papildomus kaštus, reikėtų samdyti papildomus žmones. Taupome tose srityse, kurios nėra prioritetinės – užtat stengiamės būti geresni ten, kur svarbu klientui: mažesne kaina, patogumu, aptarnavimo kokybe,“ – sako pašnekovas.
21-408
