Vyriausybė trečiadienį posėdyje svarstys įstatymo pataisas, numatančias galimybę tam tikrais atvejais migrantų laisvę, pasibaigus sulaikymui, apriboti ir be teismo sprendimo.
Pataisomis taip pat teisiškai atskiriami prieglobsčio prašytojai ir neteisėti migrantai, spartinamos skundų nagrinėjimo procedūros.
Tolesnis laisvės ribojimas
Vidaus reikalų ministerijos teikiamose pataisose numatyta, kad pasibaigus šešių mėnesių migranto sulaikymo laikotarpiui, tačiau nespėjus baigti nagrinėti jo skundų dėl prieglobsčio prašymo, atvykėliui nebūtų taikomi judėjimo ribojimai, jeigu jis nekelia jokio pavojaus.
Tokie ribojimai būtų netaikomi ir pavojaus nekeliantiems neteisėtiems migrantams, dėl kurių prieglobsčio priimtas neigiamas galutinis sprendimas.
Tais atvejais, jeigu pareigūnai nustato migranto pasislėpimo ar pabėgimo riziką, Migracijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sprendimu jis gali būti apgyvendinamas, ribojant judėjimo laisvę dar iki šešių mėnesių.
Ministerijos teigimu, jeigu yra kitų įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų, pavyzdžiui, grėsmė valstybės saugumui arba sąmoningas piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra, VSAT gali kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Teismas migrantų sulaikymą galėtų pratęsti iki 18 mėnesių.
Dabar Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatyta, kad karo, nepaprastosios, ekstremaliosios situacijos atveju prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi iki pusės metų, kol neišnagrinėjamas jų prašymas.
Pasibaigus šešių mėnesių terminui Lietuvos institucijos gali kreiptis į teismą dėl tolesnio neteisėto migranto judėjimo ribojimo. Sulaikymo terminą teismas gali pratęsti iki 18 mėnesių.
Greitesnės procedūros
Įstatymo pataisomis taip pat siekiama atskirti prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų procedūras. Dėl neteisėtų migrantų sprendimus priimtų VSAT, o dėl prieglobsčio prašytojų – Migracijos departamentas.
VRM naujomis įstatymo pataisomis teigia siūlanti ir greitesnę skundų nagrinėjimo procedūrą.
Anot jos, šiuo metu migrantai ikiteismine tvarka (Migracijos departamentui kolegialiam organui, o vėliau – apygardos administraciniam teismui) gali skųsti tik Migracijos departamento priimtus sprendimus dėl prieglobsčio nesuteikimo, o skundus dėl grąžinimo, išsiuntimo ir uždraudimo atvykti nagrinėja dviejų instancijų teismai – apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas.
Siūloma, kad ekstremaliosios situacijos metu ikiteismine tvarka būtų skundžiami visi minėti sprendimai – t. y. visus skundus nagrinėtų Migracijos departamentas arba VSAT kolegialūs organai bei apygardos administracinis teismas.
Ministerijos teigimu, taip procedūros sutrumpėtų nuo 148 iki 81 dienos ir greičiau būtų išspręstas klausimas dėl užsieniečio teisinės padėties.
Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
