Prieglobsčio negavusiems migrantams lieka du keliai – namo grįžti savanoriškai arba būti deportuotiems, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Kai yra priimamas sprendimas nesuteikti prieglobsčio prašymo, yra dvi galimybės – pasiūlyti tiems asmenims savanoriškai grįžti į kilmės šalis arba priverstinis grąžinimas, deportacija“, – antradienį žurnalistams Seime sakė A. Bilotaitė.
Klausiama, ar Lietuva turi planą, kaip bus integruojami migrantai, kurie nebus deportuoti į savo kilmės šalis, A. Bilotaitė atkreipė dėmesį, kad „Lietuva dažniausiai suvokiama ne kaip tikslo šalis, o tarpinė stotelė“.
Tačiau integracijos planas, anot ministrės, „yra dėliojamas, bet visas dėmesys, visos pastangos skiriamos tam, kad tie asmenys būtų sugrąžinti į kilmės šalis“.
Antradienį Seime pristatydama situaciją dėl neteisėtų migrantų krizės ministrė teigė, kad šiuo metu situacija yra stabili.
„Neteisėti migrantai neturi galimybės kirsti mūsų valstybės sienos, pasienyje pareigūnai dirba sustiprintu režimu“, – tvirtino A. Bilotaitė.
Kita vertus, ji pabrėžė, jog grėsmė dar nėra praėjusi.
„Nelegelios migracijos spaudimas iš Baltarusijos pusės išlieka didelis, bandoma organizuoti naujus migrantų srautus prisidengiant krize Afganistane, kuriamos dirbtinės situacijos dėl pasienyje įstrigusių asmenų. Tačiau socialiniuose tinkluose arabų kalba pareigūnai jau pastebi pranešimus, kad Baltarusijos kelias yra baigtas ir siūloma vengti Lietuvos“, – sakė vidaus reikalų ministrė.
„Baltarusijos sukurta melaginga legenda, kad Lietuva yra lengvai pereinamas kiemas į Europos Sąjungą, paneigta ir nebegalioja“, – tvirtino ji.
Atsikirsdama į prezidento patarėjos Astos Skaisgirytės pasakymą, jog tik po „labai aiškaus prezidento pokalbio su premjere, vidaus reikalų ministre, kitais ministrais buvo imtasi tokių ryžtingų priemonių“ kovoti su neteisėta migracija, A. Bilotaitė tvirtino, kad iš Prezidentūros nesulaukta jokių siūlymų, kaip reikėtų valdyti situacją.
„Tai tik parodo, kad mūsų Vyriausybė suvaldė šią krizę ir šioje šlovėje nori, matyt, pasišildyti ir kitos institucijos. Noriu dar kartą patikinti, kad neturėjome jokių pasiūlymų, ryžtingų iš šios institucijos, sprendimai buvo priimti apsvarsčius teisėtumo ir kitus dalykus, ir priimti kaip galima greitai“, – antradienį Seime teigė vidaus reikalų ministrė.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai per sieną su Baltarusija pateko daugiau nei 4,1 tūkst. migrantų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Vidaus reikalų ministerija anksčiau informavo, kad šalies institucijos išnagrinėjo ir atmetė 562 neteisėtų migrantų prašymus suteikti politinį prieglobstį, nuo metų pradžios 140 jų jau išvyko iš šalies.
Pasak pranešimo, nuo rugpjūčio pradėjus taikyti migrantų apgręžimą Baltarusijos pasienyje, nebuvo įleista apie 2,4 tūkst. asmenų. Iš daugiau nei 4,1 tūkst. patekusiųjų į šalį per 2140 pateikė prašymus dėl prieglobsčio.
Ministerija primena, kad nuo liepos 2-osios Lietuvoje paskelbta ekstremalioji situacija – ji palengvino teisinį reglamentavimą ir leido sparčiau imtis sprendimų, naudoti Vyriausybės rezervo lėšas savivaldybėms ir kitų institucijų išlaidoms padengti.
Reaguojant į krizę, priimti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai, paspartinę prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūras, priimtas specialusis įstatymas dėl daugiau nei 500 kilometrų fizinio barjero įrengimo prie Baltarusijos sienos, pakoreguoti kiti teisės aktai.
Ministerija pabrėžia, kad šiuo metu jautriausiuose pasienio ruožuose nutiesta apie 25 kilometrus aštrios vielos, vadinamosios koncertinos.
Ataskaitoje nurodoma, kad per tris krizės mėnesius surengti 45 dvišaliai ir daugiašaliai susitikimai, o Lietuva sulaukia vis daugiau palaikymo ir pagalbos – vien Europos Komisija Lietuvai skyrė 37 mln. eurų skubios paramos neatidėliotiniems poreikiams tenkinti. Lietuva dvišaliu pagrindu taip pat sulaukė ekspertų pagalbos iš Austrijos, Estijos, Lenkijos, Slovėnijos ir Ukrainos, humanitarinę, techninę pagalbą be minėtų šalių pasiūlė iš viso 18 valstybių.
Ministerija primena, kad Lietuva yra patvirtinusi ir savanoriško grįžimo tvarką, pagal ją sutinkantys savanoriškai grįžti į tėvynę gauna lėktuvo bilietus bei 300 eurų išmoką.
Taip pat žadama, kad artėjant šaltajam sezonui, iki spalio visi migrantai iš laikinųjų apgyvendinimo vietų bus perkelti į į stovyklavietes su šildomomis patalpomis bei „visa reikalinga infrastruktūra“. Perkeliant migrantus, prioritetas teikiamas šeimoms su mažamečiais vaikais, besilaukiančioms moterims, kitoms pažeidžiamoms grupėms.
Autoriai: Milena Andrukaitytė, Jūratė Skėrytė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
