Spaustuvės dažais dar kvepia antroji mažeikiškio poeto Virginijaus Sungailos knyga „Paslapties piligrimas“, kurioje sudėti pastarųjų 2–3 metų eilėraščiai, o viršelis iliustruotas autoriaus fotografija. Didelė sėkmė, kad knygos redaktore sutiko būti, buvusi mažeikiškė, o dabar Vilniuje gyvenanti rašytoja Sara Poisson.
Knygelės autorius sau skyrė tik vieną sakinį: „Gimiau Lietuvoje 1962-ųjų sausio 21-ąją ir kol kas joje tebegyvenu…“
Pirmoji knyga
Pirmoji poeto V. Sungailos knygelė „Rudens kosulys“ (Vilnius: Vaga, 1999) pasirodė prieš 17 metų. Reikėjo pragyventi nemažą gyvenimiškos patirties ir skausmingo laukimo atkarpą, kad pasaulį galėtų išvysti nauja poezijos knyga – juk prieš akis pralėkė dar viena jaunystė! Bet pakalbėkime apie viską iš pradžių.
Neatsitiktinės datos
Poezijos knyga buvo atspausdinta sausio 13 d., o sausio 21d. (per autoriaus gimtadienį) Naujosios Akmenės kultūros centre atidaryta V. Sungailos meninės fotografijos paroda „Atspindžiai vandeny“ (44 darbai) ir pristatytas naujas leidinys. Kodėl Naujoji Akmenė? Ogi todėl, kad čia gimė, augo ir ankstyvosios jaunystės dienas praleido poetas. Todėl, kad dar gyva mama, kuriai norėjosi atsidėkoti ir įrodyti, kad sūnus sugeba „ir kai ką daugiau“, čia yra nemažai giminaičių ir gerų bičiulių.
Sausio 28 d. paroda ir knygos pristatymas persikėlė į Klaipėdos r. savivaldybės Jono Lankučio viešąją biblioteką Gargžduose. Čia, sukūrusi šeimą, gyvena poeto dukra Eglė su vyru ir dukrele Eva.
Virginijaus kalendoriuje datos jau sudėliotos toli į priekį – Šilalė, Tauragė, Kaunas, Vilnius, Bremenas (Vokietija). Vasario 25–28 dienomis Vilniuje vyks 17 tarptautinė knygų mugė, o tomis pačiomis dienomis jis kviečiamas ilgesniam laikui atvežti savo fotografijų parodą į Bremeno miestą.
Kodėl „paslapties piligrimas“
„Kiekvienas žmogus yra didelė ir amžina paslaptis, kurią sudaro kiekvieno mūsų nuopoliai ir prisikėlimai, ieškojimai ir atradimai, netektys ir praradimai. To nereikia bijoti, gėdytis ir už to išdavikiškai slėptis. Gyvenimas – tai kelionė per nakties peizažą, aistros gyvastis, svaigi dejonė, kai delnais dar vaikščioja vasara, vėjo šviesa ir dar daug labai visko. Tai rasite mano naujoje poezijos knygelėje. Čia rasite ir atsakymą į anksčiau užduotą klausimą: esu paslapties piligrimas / mane supa skaidrus oras / keliauju į nenuspėjamo gyvenimo lemtį / kartu nešuosi laiką... “, – sakė V. Sungaila.
Pašnekovas sakė, kad netrukus norėtų išleisti trečiąją poezijos knygelę ir net romaną apie išgalvotas Mažeikių miesto istorijas, kurio jau yra parašęs virš 200 puslapių.
Feisbukas – ne tik pažintys
Paklaustas, kas lėmė apsisprendimą pagaliau išleisti antrąją knygelę, Virginijus pasakė, kad reikėtų padėkoti feisbukui, nes šio socialinio tinklo dėka jis įgijo daug naujų bičiulių, kurie ne tik seka kūrybą, aktyviai reaguoja, bet visaip skatina nesustoti. Pašnekovas šiltai atsiliepė apie meniškas asmenybes kaunietes Vidą Gužienę, Jūratę Mažutienę ir daugelį kitų. Per įvairiausias pažintis ir ieškojimus atsirado Naujosios Romuvos fondas, už prieinamą kainą išleidęs poezijos knygelę ir nuostabus žmogus Andrius Konickis, kuris nuo 2000 metų yra ir žurnalo „Naujoji Romuva“ redaktorius. Mūsų pašnekovas paminėjo spaustuvės vadybininkę Egitą Antanaitienę, be kurios praktinių patarimų niekaip nebūtų galėjęs apsieiti. Kiekvienos knygos vertė labai priklauso nuo redaktoriaus. Rašytoja Sara Poisson iš 245 eilėraščių atrinko vertingiausius, dalį jų redagavo ir knygai paliko100 eilėraščių, kurie aiškiau nusako autoriaus minčių esmę, o knygai suteikia dar didesnio prasmingumo.
Apie „špilkas“
Paklaustas, kada knyga bus pristatoma Mažeikiuose, V. Sungaila nebuvo labai užtikrintas savo atsakymu: „Manau, kad galėtų būtį kovo mėnesį, bet reikia labai gerai pagalvoti, kur ir kaip, kad kas nors nenukentėtų. Kas dėl meno ir kultūros, tai tie, kas šiandien jau ilgus metus vadovauja miesto kultūrai, ir politinės „viršūnėlės“ yra diletantai. Kai rajone dominuoja kičas ir žemo lygio popsas, tai apie šiuolaikinę fotografiją, poeziją ar dailę su tokiais ponais šnekėti neverta. Būtų gerai, kad kada nors tokia politinė dauguma ne tik vaikščiotų mosikuodami šalikėliais, bet ir pakeistų rajono kultūrinę mintį bei kryptį. Jei ne kai kurių politikų ir tam tikrų veikėjų „špilkos“, aš jau seniai būčiau išleidęs dar ne vieną knygą. Kita vertus, toks valdininkų požiūris labai išplėtė mano veiklos horizontą ir galimybių ribas. Šiandien aš keliauju po Lietuvą, randu naujų bendraminčių ir bičiulių, rodau savo darbus ir, kaip bebūtų keista, populiarinu Mažeikių miesto vardą.
Redaktorės žodis
„Virginijus Sungaila – vienas paskutiniųjų niekur neskubančių, filosofiškai pro langą besidairančių skiemenuotojų. Jo reta prabanga yra atpažinti, pažadinti bei laisvai kurti mįslingą ir gyvybingą poetinę vienovę, neretai laužant visuotinai priimtas poetikos taisykles. Svarbiausia – jis geba kalbėti apie tai, kas įprastai laikoma atokiau kalbos – suteikti balsą mandagiai nutylimiems dalykams. O juk tai yra ir poeto pozicija, ir žmogiškos tiesos auka, ir teksto jėga. Būtent tai ir jaudina“, – sako Sara Poisson.
kai galvoju apie savo skiemenų
sprendimus
esu niekam neįdomus
tai vyksta lovoje
ir prie kapų
aš nesu išradėjas
nesu vairuotojo pažymėjimo nešiotojas
neturiu savo knygos
daugelis niekina mano skiemenis
kažkam jie sukelia šleikštulio priepuolius
aš žiūriu į tylą
kaip ji žudo glamonę
o didžiuliai sakiniai
žudo veidus ir sąmonę
ir geisdami skyrybos ženklų
parsiduoda pavasarėjančiai moteriai
jai irgi nereikia mano skiemenų
Vytas ALEKNAVIČIUS
Autoriaus nuotrauka: Poetas V. Sungaila laimingas įgyvendinęs seną svajonę.
