Kai kurie „juodųjų“ savivaldybių, kur sergamumas koronavirusu yra didžiausias, merai sako, kad gali kilti sunkumų grąžinant pradinukus į klases dėl to, kad kaupinių tyrimai kol kas atliekami tik Vilniuje.
Dalis savivaldybių taip pat abejoja pradinukų ugdymo atnaujinimu dėl didelio sergamumo.
Vyriausybė trečiadienį leido nuo ateinančio pirmadienio atnaujinti pradinukų ugdymą 45-iose savivaldybėse, kuriose naujų koronaviruso atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites nesiekia 200 atvejų.
Likusios 15-a savivaldybių pradinukus grąžinti į klases galės tik tuo atveju, jeigu bus užtikrintas kaupinių testavimas.
Tai – Švenčionių, Kupiškio rajonų, Marijampolės, Visagino, taip pat Širvintų, Vilniaus rajonų, Vilniaus miesto, Šalčininkų, Varėnos rajonų, Neringos, Trakų rajono, Klaipėdos ir Panevėžio miestų, Panevėžio ir Utenos rajonų savivaldybės.
Statistikos departamento duomenimis, šiose savivaldybėse sergamumas siekia nuo 224 atvejų 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites (Utenos r.) iki 654 (Švenčionių r.).
Šiuo metu kaupinių tyrimai atliekami tik Vilniuje, Santaros klinikose, tačiau kai kurios kitos laboratorijos sostinėje, Kaune ir Klaipėdoje žada tą pradėti daryti dar šį mėnesį.
Problema dėl tyrimų
Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda sako, kad jeigu būtų nuspręsta atidaryti visas mokyklas, didžiausia problema būtų dėl to, kad kol kas kaupinių tyrimai vykdomi tik vienoje vietoje.
„Manau, kad dėl to bus didelių problemų, nes dabar 110 planuojam tų kaupinių tirti, tai jeigu visos mokyklos atsidarytų, tai manau, kad čia bus didžiausia problema“, – BNS sakė Marijampolės vadovas.
Marijampolės savivaldybė pagal sergamumą 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites šiuo metu yra trečia Lietuvoje, čia šis rodiklis siekia 486 atvejus.
Šioje savivaldybėje, jau anksčiau leidus kai kurioms mokykloms pradėti pilotinius projektus kaip Vilniuje, pirmadienį turėtų atsidaryti viena mokykla – Rimanto Stankevičiaus progimnazija.
Meras teigia, kad buvo apklaustos ir kitos mokyklos, tačiau to nelabai norėjo bendruomenė.
„Kalbėjome su visų mokyklų vadovais, apsiklausėm tėvus, bet nėra palaikymo šitam sprendimui dėl to testavimo, tai pradėjome su vienam mokykla, kur yra norinčių“, – kalbėjo P. Isoda.
„Mūsų lūkestis, kad kiti pamatytų, jog čia nėra taip baisu“, – pridūrė jis.
Neringos meras Darius Jasaitis BNS sakė, kad ir jo savivaldybėje tėvai nerodo didelės iniciatyvos leisti vaikus į mokyklą.
„Tėvai nerodo didelės iniciatyvos – vaikai gal priprato iš namų mokytis, gal kai kuriems taip patogu, bet aš asmeniškai teigiamai vertinu atlaisvinimus“, – teigė Neringos meras.
„Reikia vaikus išvaryti, kad nuo namų iki mokyklos pasivaikščiotų“, – tvirtino jis.
Savivaldybėje veikia vienintelė mokykla – Neringos gimnazija, vaikų nėra daug, todėl meras įsitikinęs, kad dėl testavimo problemų nebūtų, tačiau jų kiltų, jeigu tyrimus reiktų vežti į Vilnių.
„Dėl testavimo pas mus nebūtų problemų, nes mūsų mokykla nedidelė (...) Vežioti tyrimus būtų sunku. Nebent aerodromas, mūsų lakūnai padėtų“, – svarstė D. Jasaitis.
Neringoje sergamumas siekia 302 atvejus 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites.
Pradinukų grįžimas į klases – palaipsniui
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius BNS teigė, kad visų pradinukų vienu metu sugrąžinti į klases realiai neįmanoma, tas turės vykti palaipsniui.
„Tai, kad visos mokyklos grįžtų vienu metu, turbūt yra realiai neįmanoma, turi būti augimo principu – dabar viena, paskui keturios, dešimt artimiausiu metu ir taip toliau galime auginti tą skaičių“, – sakė sostinės meras.
Jis teigė besidžiaugiantis naujais atlaisvinimais, kurie taip pat kels ir organizacinių iššūkių.
„Nieko čia nesibaidome, ne be reikalo patys pirmieji inicijavome pilotinį projektą, tiesiog reikia suvokti, kad jeigu moksleivių grąžinimas į klases yra susijęs su tėvų sutikimu ir su papildomu testavimu kas savaitę, tai, be abejo, tai yra rimtas organizacinis iššūkis“, – teigė R. Šimašius.
„Bet, mano supratimu, yra logiška jį prisiimti ir jį realizuoti“, – pridūrė jis.
Sostinėje sergamumas 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites siekia 417 atvejų, tačiau čia jau kurį laiką vyko pilotinis projektas, kurio metu pradinukai, vykdant kaupinių tyrimą, grįžo į klases.
Panevėžio rajone – situacija kitokia, čia sergamumas siekia 225 atvejus 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites, o meras tikina, kad savivaldybė padarys viską, kad mokiniai grįžtų į klases.
„Esame pasiryžę atnaujinti pradinukų ugdymą – bendruomenės laukia. Šiandien, kiek žinau, sudarinėjami sąrašai ir jeigu pavyks, nuo pirmadienio kai kuriose mokyklose pradėsime mokymą“, – BNS sakė Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
Jis kol kas nesiėmė vertinti, ar su kaupinių tyrimais, atkeliaujančiais iš 15 savivaldybių, sugebės susitvarkyti viena sostinės laboratorija.
„Mes darysime viską, kas nuo mūsų priklauso, kad vaikai galėtų grįžti į mokyklas, stengsimės įgyvendinti visas nustatytas tvarkas (...) Ar sugebės laboratorija, turbūt laikas parodys“, – svarstė meras.
Vis dėlto, jis teigė, kad tam tikrų problemų tyrimų vežiojimas į Vilnių gali ir sukelti, tačiau jų nedetalizavo.
„Be abejo, kad yra tam tikrų problemų, bet ar tai bus kliuvinys, aš negaliu pasakyt“, – teigė P. Žagunis.
Dėl didelio sergamumo – abejonės
Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas sakė neutraliai vertinantis Vyriausybės atlaisvinimus, susijusius su ugdymu, nes sergamumas rajone yra vienas didžiausių Lietuvoje.
Savivaldybės vadovas teigia, kad artimiausiu metu ketinama spręsti, ar to iš viso reikia.
„Manau, kad tai mums nieko nelemia, nes Kupiškis yra „juodoji skylė“ – sergamumas labai didelis (...) Tikrai dar tarsimės, kalbėsimės, kaip į tą reaguoti, ar daryti, ar dar pakentėti“, – BNS kalbėjo D. Bardauskas.
Kupiškio rajone sergamumas 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites siekia 498 atvejus – pagal tai savivaldybė yra antra „blogiausia“ Lietuvoje.
„Matote, koks tai skaičius. Aišku, jau nusileidome nuo 800 ir daugiau, ačiū Dievui – turėjome tokį piką. Gal tie skaičiai tikrai ir toliau mažės, tada tikrai ir spręsime“, – sakė Kupiškio rajono meras.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams teigė, kad kaupinių tyrimas yra „labai pasiteisinęs ir saugus metodas“, leidžiantis bent daliai pradinukų grįžti į ugdymo procesą.
„Tikrai, mūsų pajėgumai keičiasi, šiandien žinome, kad kitos laboratorijos yra procese verifikuoti kaupinių metodą (...), dirbame nuosekliai ir daug, kad tas procesas būtų kiek įmanoma paprastesnis ir kiek įmanoma lengvesnis“, – sakė ji.
Atliekant testus kaupinių metodu, į vieną mėgintuvėlį surenkama daugiausia iki penkių žmonių ėminiai. Jei kaupinio atsakymas teigiamas, yra susisiekiama su tais asmenimis, kurių ėminiai buvo kaupinyje, ir jie pakartotinai tiriami jau PGR testu.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama
