Europos Komisija penktadienį pareiškė, kad vežėjų veiklą griežtinančios naujos Europos Sąjungos taisyklės didintų taršą ir kenktų Europos Sąjungos vidaus rinkai.
Lietuvos Vyriausybė teigia, kad Komisijos paskelbta išvada sudaro prielaidų tikėtis, jog po metų turinčios įsigalioti taisyklės bus pakeistos.
Lietuva ir dar aštuonios šalys pernai nesėkmingai bandė blokuoti naujojo Mobilumą paketo nuostatas, kurios įpareigoja vežėjus kas aštuonias savaites grįžti į įsisteigimo valstybę ir apriboja transporto paslaugų teikimą kitoje šalyje.
Europos Komisija penktadienį paskelbė savo išvadas, kad privalomas vilkikų grąžinimas iki 4,6 proc. padidintų anglies dvideginio emisijas ir kartu su kabotažo ribojimu turėtų neigiamą ekonominį poveikį ES pakraščio valstybėms, nes išaugintų krovinių pervežimo kaštus.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad ši išvada patvirtino Lietuvos nuosekliai dėstytus argumentus, jog naujosios taisyklės yra protekcionistinės ir žalingos.
„Mes tikimės, kad šitos nuostatos bus peržiūrėtos“, – BNS penktadienio vakarą sakė ministras.
„Lietuva labai nuosekliai sakė, kad šios dvi nuostatos dėl kabotažo ribojimo ir vilkikų grąžinimo sukurs dideles neigiamas pasekmes. Džiaugiamės, kad Komisija atliko objektyvų vertinimą, kuris tai parodė“, – teigė M. Skuodis.
Ministras teigė, kad ši Komisijos išvada taip pat gali būti svarbus argumentas Lietuvos ir kitų ES šalių iškeltoje byloje ES teisingumo teisme.
Pasak M. Skuodžio, Lietuva pritaria, kad būtų plečiamos vairuotojų socialinės garantijos, bet naujosios taisyklės, įvestos Europos Parlamente, yra protekcionistinės.
Vežėjai sveikina EK sprendimą
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas BNS teigė pozityviai vertinantis naujienas iš Europos Komisijos.
„Mes džiaugiamės, kad studija padaryta ir jos rezultatai yra išviešinti (...) Ką vežėjai sakė metus laiko, viskas pasitvirtino“, – teigė vežėjų atstovas.
Anot jo, tai – precedento neturintis atvejis.
„Čia yra precedento neturintis atvejis ES, kai yra teisės aktas ir vienas iš iniciatorių, nors nuostata ne jų konkrečiai, o Parlamento, bet jie pasisako po kažkiek laiko, kad nuostata prieštarauja kitam politikos blokui – Žaliajam kursui“, – sakė P. Drižas.
Jo teigimu, dabar bus siekiama diskutuoti dėl tolimesnio kelio, kaip bus keičiamos Mobilumo paketo nuostatos.
„Dabar bus siekiama diskusijos, kokie galimi tolimesni keliai – ar naujo teisės akto pasiūlymas, ar seno peržiūra“, – sakė Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas.
„Principinė pozicija – kad tokios nuostatos negali būt, o kokia forma tai bus pasirinkta, tai nėra labai svarbu“, – teigė jis.
Lietuvos vežėjai ir Vyriausybė sako, kad vadinamuoju Mobilumo paketu Vakarų europiečiai siekia konkurentus išstumti iš rinkos.
Vakarų europiečiai teigia, kad privalomas vilkikų grąžinimas padės kovoti su fiktyvių krovinių vežimo įmonių registravimu, kai bendrovės, siekdamos sumažinti kaštus, steigiamos vienur, o veiklą vykdo visai kitur.
Be Lietuvos naujosioms taisyklėms prieštaravo dar aštuonios šalys – Latvija, Estija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Kipras ir Malta. Jų nepakako blokuoti sprendimą.
Naujos taisyklės turėtų įsigalioti 2022 metų vasario 21 dieną.
Paskelbusi išvadas, Europos Komisija kreipėsi į valstybes nares ir Europos Parlamentą pateikti savo požiūrį, ir pabrėžė neatmetanti galimybės pateikti naują teisėkūros iniciatyvą.
Autoriai: Vaidotas Beniušis, Ramūnas Jakubauskas
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
