Rengės geležinkelio linijos atstatymo proga šiandien, birželio 10 d., Mažeikiuose prie geležinkelio pervažos susitiko Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Latvijos transporto ministras Talis Linkaits ir Lenkijos infrastruktūros ministras Andrzej Adamczyk. Kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „ORLEN Lietuva“ atstovais ministrai apžiūrėjo vykstančius atstatymo darbus.
„Kaimyninių valstybių ministrų dėmesys vykdomiems darbams rodo, kad einame teisingu keliu. Ilgalaikę nesantaiką dėl išardyto Rengės geležinkelio ruožo šiandien keičia glaudesnė šalių partnerytė, stiprinanti visoms trims valstybėms – Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai – naudingus transporto ir ekonominius ryšius. Su kaimynais planuojame vieningai ginti savo vežėjų interesus. Sieksime, kad būtų pratęstos diskusijos dėl ES „Mobilumo paketo“, atsisakant nuostatų, kurios nutolsta nuo pirminių Europos Komisijos tikslų, neatitinka ES bendros rinkos principų ir neprisideda prie geresnių vairuotojų darbo sąlygų. Tai, kad susitikimas organizuojamas Mažeikiuose, yra stiprus simbolinis akcentas, nes čia pradėtas Rengės ruožo atstatymas patvirtina tikrai gerus Lietuvos santykius su kaimyninėmis šalimis“, – sako susisiekimo ministras R. Masiulis. Pasak jo, Rengės ruožo atstatymas simbolizuoja ir kaimyninių šalių santykių atstatymą.
Po darbų apžiūros trišaliame Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos ministrų susitikime aptarti šalims aktualūs klausimai: Europos Parlamento rinkimų rezultatai, naujojo Europos Sąjungos klausimų darbotvarkė, įskaitant „Mobilumo paketo“ klausimą, taip pat bendrų projektų „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ perspektyvos.
Ministrai numato vieningai reikalauti atsisakyti nuostatos dėl reguliaraus vilkikų grąžinimo į šalį, kurioje jie yra registruoti, nes tai sukelia papildomą naštą periferinių šalių verslui ir neprisideda prie vairuotojų gerovės. Planuojama kartu laikytis nuomonės, kad vairuotojų poilsio kabinoje negalima drausti, kol nebus išplėtota atitinkama poilsio infrastruktūra ES kelių tinkle. Ministrų nuomone, ES mastu tokios infrastruktūros tinklui išplėtoti reikia aiškaus įpareigojimo, tikslinės ES finansinės paramos ir pereinamojo laikotarpio. Ministrai taip pat pasisako prieš tarptautinio transporto skaidymą komandiravimo kontrolės tikslais, ne tai diskriminuoja tiek vairuotojus, tiek vežėjus, vykdančius mažai dvišalių operacijų.
Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos ministrai pritaria Rytų partnerystės politikai, numato laikyti ją strategine ir skatinti Rytų partnerių integraciją ypač transporto srityje. Šiuo tikslulapkričio 21–22d. Lietuva rengia Rytų Partnerystės transporto darbo grupės susitikimą Vilniuje.
Vieningų kaimyninių šalių pastangų reikės užsitikrinant gyvybiškai svarbų ES finansavimą projektams „RailBaltica“ ir „Via Baltica“ 2021–2027 m. finansinėje perspektyvoje. Be to, sėkmingai šių projektų plėtrai svarbu jau dabar rūpintis krovinių pritraukimu ir inovacijų diegimu.
Pavyzdžiui, Lietuva pastebi, kad krovinių vežimas geležinkeliais Šiaurės–Pietų kryptimi kasmet auga, tačiau dar nėra išnaudojamos visos šios linijos galimybės. Susisiekimo ministras R. Masiulis kviečia kaimynines šalis jau šiemet ir artimiausiais metais skatinti krovinių vežimą nuo Varšuvos į Šiaurę per Baltijos valstybes, nelaukiant galutinio „RailBaltica“ įgyvendinimo termino 2026 m. Taip padidėtų „RailBaltica“ žinomumas ir populiarumas jį įgyvendinus.
Lenkijos infrastruktūros ministras A. Adamczyk vizitą Lietuvoje pratęs ir antradienį, birželio 11 d. kartu su Lietuvos susisiekimo ministru R. Masiuliu jis apsilankys Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Kauno geležinkelio mazgo atkarpoje Kaunas–Palemonas, kur pradėtas statyti logistinis kompleksas su europine „Rail Baltica“ geležinkelio linija.
Birutės Šneideraitienės nuotraukos
