Lietuvoje pirmadienį minima Laisvės nuo mokesčių diena – simbolinė diena, kai mokesčių mokėtojai nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti sau. Pernai ir užpernai ji minėta gegužės 23-ąją, o 1993 metais – balandžio 13-ąją.
Ekonomika auga sparčiau nei valstybės išlaidos, kiek mažėjo vidutinio gyventojo mokami mokesčiai, pranešė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).
„Šią dieną minime kasmet, nes norime dar kartą priminti, kad būtent mokesčių mokėtojai, o ne valdžia sumoka už visas paslaugas – nuo kelių tiesimo iki vadinamųjų vaiko pinigų”, – pranešime sakė LLRI ekspertė Ieva Valeškaitė.
Vidutinis mokesčių mokėtojas, uždirbantis apie 750 eurų „į rankas“ ir visą uždarbį išleidžiantis vartojimui, šiemet sumokės daugiau kaip 7 tūkst. eurų mokesčių ir įmokų, uždirbantis 1 tūkst. eurų – beveik 9,95 tūkst. eurų, gaunantis 500 eurų – apie 4,16 tūkst. eurų.
„Šiemet norime atkreipti dėmesį į tai, kad mokesčių mokėtojams svarbu ne tik mokesčių dydis. Turime teisę į mokesčių sistemos stabilumą, įstatymų kokybę, deja, šiandieninis mokesčių teisėkūros procesas to neužtikrina. Atvirkščiai, mokesčių įstatymai darosi vis painesni“, – teigė I. Valeškaitė.
LLRI atlikta pagrindinių mokesčių įstatymų ir jų iniciatyvų analizė parodė, kad 2015-2019 metais valdžia juos keitė vidutiniškai kas dvi savaites. Pavyzdžiui, Valstybinio socialinio draudimo įstatymas pakeistas 21 kartą, Sveikatos draudimo įstatymas – 19 kartų, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas – 18 kartų, Pelno mokesčio įstatymas – 14 kartų.
Pasak I. Valeškaitės, mokesčių įstatymai turėtų įsigalioti po pusės metų nuo priėmimo, tačiau realiai šis terminas yra 3 mėnesiai.
LLRI Laisvės nuo mokesčių dieną skaičiuoja nuo 1993 metų.
Vilnius, gegužės 20 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
