Antradienį Mažeikių bendruomenės centre vyko kostiumo, skirto sergantiems cerebriniu paralyžiumi, pristatymas. Taip pat Cerebrinio paralyžiaus asociacijos nariai ir rajono specialistai susitiko su Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos pirmininku bei Vilkaviškio rajono neįgaliųjų sporto klubo prezidentu, kurie papasakojo apie turinčių judėjimo negalią sporto galimybes bei aptarė sporto klubo steigimo klausimą.
Pristatė kostiumą
Pasak Mažeikių cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkės Zofijos Valatkienės, susitikime, kuriame dalyvavo asociacijos nariai, lopšelio-darželio „Bitutė“ kineziterapeutai, „Jievaro“ pagrindinės mokyklos darbuotojai, socialiniai darbuotojai, pristatytas elektrinės stimuliacijos kostiumas „Molli“. Tai unikali pagalbinė priemonė žmonėms, turintiems judėjimo negalią, padidėjusią arba sumažėjusią raumenų įtampą. Šis prietaisas skleidžia elektrinę stimuliaciją per specialiai sukurtą kostiumą, taip padėdamas kūnui atsipalaiduoti ir padidinti judrumą, funkcionalumą bei aktyvumą.
„Pirmą kartą pamatėme šitą kostiumą, labai džiaugiamės į Lietuvą ateinančia naujove, tai didžiulė nauda sergantiesiems, – pasakojo Z. Valatkienė. – Aprengėme kostiumu du vaikus. Mergaitei atsipalaidavo raumenys jau iš pirmo karto, nors reikėtų kostiumą panaudoti 2–3 kartus. Deja, tėvams nusipirkti tokį kostiumą sudėtinga, nes jis labai brangus, todėl ieškosime galimybių, kaip bent vieną ar du įsigyti asociacijai ir čia naudoti.“
Tačiau, pasak asociacijos pirmininkės, nors įvairios priemonės, palengvinančios neįgaliųjų padėtį, labai reikalingos, labiausiai reikia bendravimo: „Bedravimas yra prioritetas. Žmonės dažniausiai būna susigyvenę su savo liga, susitaikę su savo būsena, tačiau jiems sunku susitaikyti su kitokiu bendravimu, kai pašiepia, pasijuokia, o jie nori, kad su jais bendrautų kaip su lygiais.“
Kvietė būti aktyviems
Susitikime dalyvavęs Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentas Anatolijus Čupkovas ir Vilkaviškio rajono neįgaliųjų sporto klubo prezidentas Tomas Kairys papasakojo apie neįgaliųjų dalyvavimą įvairiose sporto varžybose, apžvelgė rezultatus.
Pasak T. Kairio,jų misija šiame susitikime buvo supažindinti su neįgaliųjų sportu ir pakviesti mažeikiškius sportuoti, neužsidaryti, būti tarp žmonių: „Aš pats esu sportininkas, turiu negalią – kojos protezą, teko šokių projekte dalyvauti, ir dabar mano misija – kalbėti su žmonėmis, turinčiais negalią, kad jie nenusiviltų, turėtų tikslus ir jų siektų. Sporte gali pasiekti ne tik gerų rezultatų, bet ir save reguliuoti.“
A. Čupkovas papasakojo, jog Lietuvoje yra 20 neįgaliųjų sporto klubų, nors pačių sportininkų, norinčių sportuoti, atsirastų nemažai: „Mūsų tikslas – parodyti, kaip atrodo neįgaliųjų sportas, kokia specifika. Aš atstovauju judėjimo negalią turinčių sportui. Organizuojame 19 sporto šakų Lietuvos čempionatus, reiškia, žmonės aktyvūs ir gali sportuoti. Dalyvaujame Pasaulio, Europos čmpionatuose, parolimpinėse žaidynėse. Vienas iš parolimpiečių yra Tomas Kairys. Neseniai, liepos mėnesį, vyko naujos sporto šakos – RaceRunnig – varžybos, kuriose dalyvavo ir Mažeikių cerebrinio paralyžiaus asociacijos nariai. Moterų bėgimo triračiu 100 metrų distancijoje Ingrida Grišiūtė užėmė šeštąją vietą, o vyrų 400 metrų distancijoje nugalėtoju pripažintas Gražvydas Staražinskas.“
Planuoja steigti klubą
Pasak Neįgaliųjų sporto federacijos prezidento, susitikimo tikslas buvo ne tik papasakoti apie neįgaliųjų sportą, bet ir aptarti sporto klubo steigimo galimybes, tuo labiau, kad Mažeikiuose jau yra trys sportininkai, norintys ir galintys sportuoti, du iš jų dalyvavo varžybose ir pelnė aukštas vietas.
Klubo steigimo idėjai pritarė ir Savivaldybės mero pavaduotoja Irena Macijauskienė, kuri džiaugėsi Mažeikių cerebrinio paralyžiaus asociacijos narių sportiniu aktyvumu, noru dalyvauti varžybose, siekti gerų rezultatų: „Domiuosi neįgaliųjų sportu, parolimpinėmis žaidynėmis. Nesakyčiau, kad fizinė negalia yra kažkas ypatinga, žmogų su negalia turime priimti tokį, koks yra, jis tos pačios visuomenės narys. Ieškosime kokių nors fondų, kad paremtų finansiškai. Svarbiausia, kad būtų noro, o jo, matau, yra. Gal asociacija galėtų to imtis. Ieškosime, galimybių įkurti klubą ir jį palaikyti. Pradžia visada sunkiausia, bet bendromis jėgomis galima daug padaryti.“