Garbingas žmogus per televiziją rėžia: į Lietuvą atsivežti reikia mažiausiai 50 tūkstančių imigrantų.
Tai nuskamba informacijos apie kelių šimtų pabėgėlių kvotinį priėmimą fone. Stvėrėmės už galvų, išgirdę, kad kiekis gali augti tris–keturis kartus. O, pasirodo, kai kas jau ir tūkstančių laukia.
Kita vertus, reikia žiūrėti realybei į akis. Situacija Europoje tokia, kad verta prisiminti krikščionišką elgesį. Nors iš Lisabonos sutarties ir išmetė krikščioniškų vertybių pagrindą. Taip, gali tekti priimti kažkiek pabėgėlių ar imigrantų Lietuvoje, nes Europoje šimtai tūkstančių. Tik nežinome, ar pavyks integruoti ir ar jie patys to norės. Be to, ar sugebėsime, juk esame absoliučiai nepasirengę. Todėl dar kartą nusistebėsiu nenoru sukurti modernią migracijos politiką reguliuojančią struktūrą. Ypač, kai matome per televiziją kalbančius kitų šalių migracijos, imigracijos ministrus, komisarus.
Tačiau matome ir tai, kad pabėgėlių lavina, daugiausia jauni, stiprūs žmonės, veržiasi į Vokietiją, Švediją, Britaniją. Net Danija jiems netinka, jau nekalbant apie Vengriją. Eina ten, kur didžiausios pašalpos, geriausios socialinės garantijos. Vadinasi, nebūtinai darbo ieško. Galime manyti, kad ir Lietuvoje neužsibus, nežiūrint skiriamų didelių mūsų mastais pašalpų. Taip pat nesiintegruos ir elitiniai protai, kuriuos lengvai perims Vokietija savo penkiagubais atlyginimais. Geras pavyzdys – iš prieš kelis mėnesius organizacijos „Caritas“ atsivežtų trijų katalikiškų šeimų Lietuvoje liko, berods, viena.
O dirbančių žmonių Lietuvoje jau iš tiesų trūksta. Ir ateityje poreikis didės. Galvoje netelpantis paradoksas – žmonių trūksta, o milijonas mūsiškių kituose kraštuose! O gal ir ne paradoksas. Žmogus, kviečiantis 50 tūkstančių imigrantų, galvoja apie atvažiuosiančią PIGIĄ darbo jėgą! Suprantama, iš Ukrainos, gal Baltarusijos. Jam nereikia grįžtančių tautiečių, kurie žino, kiek vertas jų darbas, net ir mažai kvalifikuotas.
Jam nerūpi Lietuvos prestižas, įvaizdis ar net kultūrinis išlikimas. Jam rūpi pelnas. Kaip ir kuriant garsųjį Darbo kodeksą, kuriame daugybė tik verslininkams naudingų dimensijų. Niekas kodekso nekvestionuoja, derybomis jį galima ištobulinti, tačiau kai Vyriausybė perduoda Seimui nesuderinusi Trišalėje taryboje... Tai ne tik nepagarba socialiniams partneriams, tai nepagarba Lietuvos žmogui, piliečiui.
Štai čia visa esmė. Lietuvoje nebeliko pagarbos žmogui. Aktyviai naikinama žmonių savigarba, savivertė. Tai ypatingai akivaizdžiai suvokia emigravusieji. Net ir sunkiai besiverčiantys nenori grįžti į tėvynę, nes čia pasijunta niekinami ir žeminami.
Reikia pavyzdžių? Jie visur, net dairytis nereikia. Štai prieš kelias dienas Kauno klinikose gimė ketvertukės. Šventė, kuri būna kartą iš 500–700 tūkstančių gimdymų. Tai suvokia ir valdžia. Skiria kiekvienam vaikučiui po vienkartinę 418 eurų išmoką. Šiaip suma keistoka, na, bet tebūnie, nes toliau dar „įdomiau“. Iki dvejų metukų kiekvienai mergaitei mokės po 28,5 euro, o iki 18 metų amžiaus po 15 eurų 20 centų. Stebina sumų tikslumas iki cento, matyt, paskaičiuota, tiek turi pakakti kam? Maistui? Drabužiams? O gal ledams? Nežinau, kokios pagalbos sulauktų ketvertuką pagimdžiusi šeima Vokietijoje, tačiau neabejoju, kad tai būtų pagarbos ir paramos išraiška, o ne patyčios.
Iki kitų metų planuojama uždaryti dešimt rajoninių ligoninių akušerijos ir chirurgijos skyrių. Mat vykdoma sveikatos sistemos reforma. Žmonės važinės į didesniuosius miestus, kur, kaip žinome, didelės eilės. Pavyzdžiui, pabandykite užsirašyti pas gydytoją (su siuntimu!) Santariškėse. Eilė nuo trijų iki penkių mėnesių. O gal žinote, kelintas būsite užsirašęs kompensuojamų dantų protezų? Jūsų eilės numeris bus virš devyniasdešimttūkstantojo.
Tačiau tragiškiausia, kad akušerijos skyriai uždaromi, kai gimdymų mažiau nei 300 per metus, o chirurginiai, kai per metus atliekama mažiau nei 400 „didžiųjų“ operacijų. Nes, pasirodo, tai neapsimoka! Jūs tik įsiskaitykite, Radviliškio ligoninės vadovė sako, jei būtų didesnis gimdyvių skaičius, jis apsimokėtų finansiškai. Paprasčiau sakant, būtų pelnas. Kyla natūralus klausimas, tai Lietuvoje vaikas neturi jokios vertės? Ar gali būti didesnis cinizmas? Ar gali būti didesnė nepagarba žmogui? Ypač, kai Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas teigia, kad gimdyvės kelionė gali baigtis ir nekaip, kol nuvažiuos iki tolimos ligoninės.
Ir apie pinigus. Teigiama, kad ligonių vežiojimas gali kainuoti brangiau nei lovos išlaikymas, o didžiosiose ligoninėse lovų trūksta jau dabar. Gimdyves gali tekti laikyti koridoriuose. Uždarytų ligoninių gydytojai liks be darbo, nes didžiosiose įsidarbinti jokių galimybių nėra. O Danija ir kitos Vakarų šalys mūsiškių gydytojų laukia išskėstomis rankomis. Netgi vilioja. Eilinį kartą neteksime, galima konstatuoti, išvarysime intelektualius profesionalus.
Kokia išvada? Kad Lietuvoje žmogus negerbiamas ir nevertinamas nuo pat gimimo dienos, todėl to net nesuvokia, neįsivaizduoja, kad gali būti kitaip. Ir tik išvykę į užsienius įgyja savivertės sparnus. Štai tokioje situacijoje visiškai natūraliai nuskamba ciniška arogancija, kad reikia atsivežti darbo rankų iš kitur, o ne sudaryti gyvenimo ir darbo sąlygas saviems. Nes taip pigiau. Nes taip bus pelno. Nes gimdyti vaikus Lietuvoje nuostolinga. Nes lietuviai savo krašte nereikalingi.
Bet taip gali nelikti Lietuvos.
Mečislovas ZASČIURINSKAS
