Viešųjų pirkimų tarnybos atlikta apžvalga rodo, kad 2015–2017 metais Lietuvos savivaldybės 56 proc. automobilių pirko viešajame pirkime dalyvaujant tik vienam tiekėjui. Už aukštesnę, nei vidutinė, kainą buvo nusipirkta 42 proc. naujų automobilių, išsinuomota 34 proc. naujų automobilių. Neretai pirkimo dokumentuose techniniai reikalavimai pritaikomi konkrečiam tiekėjui ir konkrečiam automobiliui.
Viešųjų pirkimų tarnybos atliktos apžvalgos „Lietuvos respublikos savivaldybių administracijų lengvųjų keleivinių automobilių viešieji pirkimai 2015-2017 metais“ duomenimis, šiuo laikotarpiu automobilius pirko arba nuomojosi 54 savivaldybės. Iš viso buvo įsigyta ar išsinuomota 315 lengvųjų automobilių už beveik 5,2 mln. Eur. Savivaldybės automobilius pirko beveik taip pat dažnai, kaip ir išsinuomojo.
Didžioji dauguma visų įsigytų/nuomotų automobilių – nauji. Populiariausi prekės ženklai – „Škoda“ (36,8 proc. visų minėtu laikotarpiu įsigytų automobilių) ir „Volkswagen“ (21,6 proc. ), likusioms 18 markių atiteko 41,6 proc. savivaldybių įsigytų automobilių.
Lengvųjų automobilių rinkoje veikia daug tiekėjų, galinčių konkuruoti tarpusavyje, tačiau savivaldybės šia galimybe naudojasi prastai. Nors 2015–2017 metais savivaldybių automobilių pirkimų/nuomos sutartys buvo sudarytos su 90 tiekėjų, tačiau beveik pusę (40,2 proc.) sudarytų sutarčių vertės sudarė sutartys su 10 didžiausių tiekėjų. Pirmąsias vietas pagal sudarytų sutarčių vertę dalijasi UAB „MOLLER AUTO“ (5,7 PROC.) ir NT Valdos UAB (5 proc.).
Viešojoje erdvėje dažnai pasirodo informacijos bei Tarnybą pasiekia pranešimų apie neskaidriai vykdomus lengvųjų automobilių viešuosius pirkimus. Tarnyba, siekdama įvertinti kaip dažnai savivaldybės įsigyja lengvuosius automobilius laimėjus nekonkurencingiems pasiūlymams, išanalizavo 2012–2017 m. savivaldybių Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) paskelbtas lengvųjų automobilių pirkimo procedūrų ataskaitas.
Analizės rezultatai parodė, kad 2012–2017 m. „Vieno tiekėjo“ pirkimai sudarė 63 proc. visų pirkimų. Nors pastaraisiais metais ši neigiama tendencija šiek tiek sušvelnėjo (2015-2017 m. „Vieno tiekėjo“ pirkimų sumažėjo 17 proc.), tačiau įvertinus tai, kad rinkoje ne vienas automobilis savo klasėje turi konkurentų ir yra ne vienas šių automobilių tiekėjas – toks aukštas „Vieno tiekėjo“ procentas savivaldybių automobilių viešuosiuose pirkimuose yra nepateisinamas.
Tarnyba pastebi, kad savivaldybės, įsigydamos ar išsinuomodamos automobilius, neretai piktnaudžiauja rengdamos pirkimo dokumentus, juose techniniais reikalavimais apibrėžia jau iš anksto žinomą ir norimą įgyti automobilį iš numatyto tiekėjo.
2015–2017 m. vidutinė vieno naujo automobilio pirkimo kaina buvo 19,2 tūkst. Eur., nuomos kaina visam nuomos laikotarpiui buvo panaši – 19,1 tūkst. Eurų. Minėtu laikotarpiu už aukštesnę, nei vidutinė, kainą buvo įsigyta 42 proc. naujų automobilių, išsinuomota 34 proc. naujų automobilių.
Apžvalga taip pat atskleidžia, kad įsigydamos automobilius savivaldybės neretai leidžia valstybės lėšas prabangai – renkasi gausesnės, išskirtinės komplektacijos modelius, o tai žymiai išaugina automobilio kainą.
Ypač atsižvelgiant į tai, kad daugelis savivaldybių turi skolų, toks elgesys yra nepateisinamas. Apžvelgiamu laikotarpiu apie 18 proc. naujų automobilių buvo keliami didesnės prabangos ir komforto reikalavimai, pavyzdžiui: variklio galingumas nuo 200 kW, ratlankių skersmuo nuo 18 colių, salonas tik šviesios/tamsios odos, oda aptrauktas vairas, odiniai durų apmušalai, audiosistema su nemažiau kaip 10 garsiakalbių, bagažinės atidarymas kojos judesiu, maksimalus greitis 210 km/h ir t.t
Žymiai didesnės vertės nei vidutinė lengvųjų automobilių pirkimo/nuomos sutartys buvo pasirašytos tų savivaldybių, kurios automobiliams kėlė aukštus, specifinius reikalavimus. Tokias sutartis 2015–2017 m. sudarė šios savivaldybės: Kauno miesto, Neringos, Kauno rajono, Plungės rajono ir Klaipėdos miesto.
Siekiant sutaupyti biudžeto lėšų, Tarnyba siūlo centralizuoti automobilių viešuosius pirkimus ir automobilius pirkti ar išsinuomoti naudojantis CPO LT elektroniniu katalogu.
Lrt.lt
