Šis sekmadienis – antrasis, kai po trečios valandos popiet lietuviai nebegali nusipirkti alkoholio. BNS pasidomėjo, kaip naujas taisykles vertina žmonės ir kokią įtaką jos daro prekybininkams.
Eduardas: manęs tai nepakeis
71 metų kiemsargiui Eduardui nepatinka, kad jis turi laukti iki 10 valandos, jog galėtų įsigyti alkoholio – dviem valandomis ilgiau nei anksčiau.
„Jei sekmadienį, per išeigines pageriame su draugais, pirmadienį man reikia į parduotuvę nuo aštuonių. Toks darbas mano, kad niekas nekontroliuoja, išgėręs, ar ne“, – sakė vyras.
Jis teigia, kad „valstiečių“ įvesti draudimai jo įpročių nebepakeis.
„Aš buvau pas Ramūną Karbauskį nuvažiavęs, į Naisius, su teatru. Jis gyrėsi, kad pas jį niekas negeria, o ten – dvi parduotuvės, lūžta nuo gėrimų. Aš pasigėriau, girtas grįžau. Bet dabar jau reikės sustoti – koją skauda, nes kai geri – negyja“, – pasakojo Eduardas.
Futbolininkė: nepažįstu bendraamžių alkoholikų
Liepą pilnametystės sulaukusi Lietuvos moterų futbolo rinktinės vidurio saugė Anika Kyžaitė alkoholio galėjo įsigyti tik pusmetį – dabar tą teisę vėl turės tik po pusantrų metų. Mergina sako, kad jai ir jos draugams įvesti draudimai neturės reikšmingos įtakos renkantis gyvenimo būdą, o kai kuriems gali tik paskatinti susidomėjimą „uždraustu vaisiu“.
„Sulaukus 18 metų tapau visaverte Lietuvos piliete, įgijau teisę ne tik tuoktis, balsuoti, vairuoti, tarnauti Lietuvai, bet ir legaliai įsigyti alkoholinių gėrimų. Tačiau tai truko neilgai. Nuo sausio mėnesio įsigalioję draudimai tapo jauno žmogaus teisių ir pareigų naikinimu, bet ne kova su alkoholio vartojimu“, – teigė sportininkė.
Jos nuomone, formuoti jauno žmogaus asmenybę reikėtų ne draudimais, o švietimu apie alkoholio poveikį, saikingą vartojimą, galimas pasekmes ir kaip priimti teisingus sprendimus tam tikrose situacijose.
„Man dar neteko girdėti, kad 18-metis kentėtų nuo alkoholio priklausomybės. Galbūt ne veltui Biblijoje rašoma, kad „uždraustas vaisius visada saldesnis“, todėl norintys įsigyti alkoholinių gėrimų ir toliau ras būdų kaip tai padaryti, o valdininkai ir toliau suks galvas, ką dar čia mums uždraudus“, – sakė A. Kyžaitė.
Jolita: apribojimus reikėtų griežtinti
Dvi pilnametystės ką tik sulaukusias dukteris turinti 44-ejų vilnietė Jolita naujomis taisyklėmis džiaugiasi. Ji sako ne kartą mačiusi, kai alkoholis parduodamas akivaizdžiai nepilnamečiams net nepaprašius jų dokumentų.
Prie vieno iš prekybos centrų sutikta gide dirbanti moteris dovanų nešasi užsienyje pirktą šampano butelį, tačiau ji sveikina sprendimus pritaikyti Lietuvai skandinaviškas alkoholio ribojimo taisykles.
„Aš pritariu naujai tvarkai, draudimams. Mano dukros yra tokio amžiaus, ir jos visiškai neišgyvena, kad dar metus ar dvejus negalės įsigyti, nors jau galėjo pagal senus įstatymus. Jokių problemų nematome, tam tikrais atvejais galėtų būti ribojama ir griežčiau, manau, kad kai kuriais atvejais tai dar yra per paprasta. Nematau jokių problemų: kultūringas žmogus gali nusipirkti bet kada ir nemanau, kad tas apribojimas jam yra skirtas“, – sakė Jolita.
Moteris siūlytų valdžiai neapsiriboti tik pardavimo laiko trumpinimu, bet riboti ir vietų, kur galima įsigyti alkoholio, skaičių.
Skandinavų parduotuvėse 18-mečiams – tik silpnas alus
Alkoholio draudimų autoriai pabrėžia imantys pavyzdį iš Šiaurės šalių, kuriose veikia valstybinis alkoholio prekybos monopolis. Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Islandijoje visas stipresnis alkoholis parduodamas valstybinėse parduotuvėse ir tik sulaukusiems 20-ies. Tiesa, eiliniuose prekybos centruose 18-mečiai, priešingai nei Lietuvoje, gali įsigyti alaus ir sidro.
Beveik trejus metus Švedijos sostinėje Stokholme gyvenantis ir mokslinių tyrimų laboratorijoje dirbantis biomedicinos daktaras Rapolas Spalinskas sako, kad švedams valstybinis alkoholio monopolis su vos 400 alkoholio parduotuvių yra visiškai įprastas ir nepatogumų nekeliantis dalykas. Specializuotos valstybės įmonės „Systembolaget“ parduotuvės skirtos tik stipresniems nei 3,5 proc. alk. tūrio gėrimams, jose yra itin platus alkoholinių gėrimų asortimentas, o juos tik čia privalo pirkti ir visi šalies barai, kavinės, restoranai, viešbučiai, taip pat asmenys, sulaukę 20 metų. Tuo metu lengvo, nuo 2,25 iki 3,5 proc. stiprumo, alaus, vietinių vadinamo „folkol“ (liet. „tautos alaus“) galima įsigyti daugumoje prekybos centrų ir nuo 18 metų. Aštuoniolikmečiams tiek alus, tiek kiti gėrimai parduodami ir šalies baruose.
Įprastai specializuotos parduotuvės dirba nuo 10 iki 18 val., šeštadieniais – nuo 10 iki 13 val., o sekmadieniais nedirba visai. Anot R. Spalinsko, didesnis pirkėjų antplūdis būna penktadienį ir šeštadienį, prieš parduotuvių uždarymą. Didžiausi akcizai taikomi stipriajam alkoholiui, todėl jis čia brangiausias, kiek pigesnis yra vynas, tuo metu sidrui ir alui taikomi mažiausi mokesčiai, tad alus ir vynas, anot pašnekovo, yra perkamiausi.
„Jei kas nori pasisėdėti namie ir nespėjo nusipirkti alkoholio valstybinėje parduotuvėje, jie paprasčiausiai nusiperka „folkol“, nors jis yra palyginus brangus, nes jo kainas kontroliuoja prekybos centrai. O prie „Systembolaget“ įėjimo visada stovi apsauga, kilus įtarimui ji paprašo tapatybės kortelės ir neįleidžia jaunesnių nei 20 metų. Gerti ir pirkti silpną alų arba pirkti alkoholį baruose galima nuo 18 metų. Bet jei ateina išgėręs senolis ar vyresnis žmogus, jie vistiek tikrina tapatybę ir pasilieka teisę neparduoti gėrimų – lietuviui tai yra gana egzotiška situacija“, – pasakojo R. Spalinskas.
Daktaras teigiamai vertina Lietuvoje trumpinamą alkoholio pardavimo laiką, tačiau nepritaria reklamos ribojimui – Švedijoje ji nėra visiškai uždrausta internete, televizijose leidžiama tik vėlai vakare.
„Dėl amžiaus cenzo nepritariu, nes tikiu, jog 18 metų žmogus jau turi kritinį mąstymą pats priimti tokius sprendimus. Dėl pardavimo laiko ribojimo tai pritariu labai. Kad ir kaip žiauriai skambėtų, aš nebūčiau linkęs pasitikėti žmonių gera valia ypač Lietuvos provincijoje“, – sakė jis.
Ekspertė: reikia mažinti prekyviečių
Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto sociologė, kriminologė bei Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė teigia, jog naujos taisyklės atitinka mokslininkų ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, bet ne mažiau svarbu būtų apriboti alkoholio parduotuvių skaičių ir imtis programų švietimo srityje.
„Jokia viena priemonė atskirai nebus efektyvi, reikalingas visas priemonių kompleksas: jei padidinome amžių, nuo kurio galima įsigyti, bet geografine prasme alkoholio prieinamumą palikome ramybėje, visiškai pamirštame darbą su bendruomene, šeima, tai nepadės jokios priemonės, išimtos iš konteksto. Jei neaktyvinsime bendruomenės, tų rezultatų irgi nepasieksime – gali būti alkoholis pradėtas pardavinėti nelegaliai“, – sakė ji.
A. Širvinskienės nuomone, numatoma administracinė atsakomybė, piniginės baudos alkoholį vartojantiems jaunuoliams ar alkoholį jiems parduodantiems bei perkantiems asmenims neturėtų keisti jų elgsenos, o veiksmingesnės būtų kitos priemonės, pavyzdžiui, įteisinta galimybė laikinai sustabdyti vairuotojo pažymėjimo galiojimą, jei asmuo tokį turi.
„Kriminologai turėtų paieškoti daugiau poveikio priemonių“, – svarstė ji.
Kaip teigiamą pavyzdį kovojant su alkoholio vartojimu moteris pateikė Norvegiją, kurioje yra tik kiek daugiau nei 300 alkoholio pardavimo vietų.
„Vilniuje viename mikrorajone, tikriausiai, tiek surastumėme. Siūlyčiau svarstyti mažinti pardavimo vietų – tos priemonės, kurios priimtos turi būti, bet turėtų būti sumažinta ir alkoholio pardavimo vietų, nes prieinamumas šiandien yra ant kiekvieno kampo. Antras žingsnis – skatinčiau daugiau prevencinių programų tiek mokyklose, tiek daugiau dirbti su šeima taip pat turėtų būti daugiau dirbama bendruomenėse. Švietimo prasme, kažkokias programas būtų galima koordinuoti“, – kalbėjo A. Širvinskienė.
Anot jos, naujausi Europoje atlikti socialiniai tyrimai parodė, kad svarbiausias jaunimo motyvas vartoti alkoholį – nuotaika ir jausmų sužadinimas. Kaip mažiau reikšmingos priežastys nurodomas dorojimasis su problemomis, prisitaikymas prie kitų, įvairūs socialiniai motyvai.
„Kuo mažiau reklama patraukli, tuo labiau ji mažina tuos motyvus. Žmonės, vartydami žurnalus, matydami patrauklias reklamas, gali tikrai galvoti, kad tai padeda išgauti tam tikrą nuotaiką, jausmą, tai asocijuojama su alkoholiu. Reklamos draudimo veiksmingumas yra tikrai tyrimais įrodytas ir tuo nereikėtų manipuliuoti“, – pabrėžė A. Širvinskienė.
Pasak jos, Priklausomybės ligų centre priverstinai teismo sprendimu gydomi apie 5 proc. asmenų, visi kiti gydosi savanoriškai ar dėl kitos išorinės motyvacijos – darbdavių, šeimos spaudimo.
Prekybininkai stebi rinką
Dalis mažųjų prekybininkų ėmė trumpinti darbo laiką pagal alkoholio pardavimo valandas, tačiau tai kol kas netapo masine tendencija.
Kai kurios parduotuvės užsidaro ne 21-ą, o 20 val., kad nekiltų konfliktų su klientais, kurie norėtų pirkti alkoholio po aštuntos vakaro.
Lietuvos kooperatyvų sąjungos, vienijančios daugiau kaip 300 parduotuvių, generalinis direktorius Raimondas Koreiva sakė manantis, kad ilgainiui anksčiau užsidarys dauguma parduotuvių.
„Nėra taip paprasta padaryti dabar, dar sausio mėnesį, nes dabar toks metas, kai nėra realaus vaizdo: praūžusios šventės, išnaudoti pinigai, perkamumas žmonių gerokai mažesnis, judamumas gyventojų mažesnis“, – sakė R. Koreiva.
Anot verslininko, kaimo parduotuvės žiemą paprastai ir dirba trumpiau negu vasarą. Jų vadovai svarstys, ar vasarą apsimokės grįžti prie įprastinio grafiko.
Vilniuje ir regione devynias parduotuves su 27 pardavėjais turinčios įmonės „Budruva“ vienas savininkų Naglis Žukauskas situaciją piešia niūriai – pasak jo, dėl naujų draudimų per šių metų pirmą savaitę, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, apyvarta smuko 25–30 proc., atleista ketvirtadalis darbuotojų.
„Budruvos“ valdomos parduotuvės Vilniuje pardavėja informavo, kad darbo laikas vakare sutrumpintas dviem valandomis, o sekmadienį dar daugiau – parduotuvė atsidarys ne 8 val., o 9 val. ir veiks iki 19 val., o ne 22 valandos.
„Studentai pas mus po paskaitų alų pirkdavo, užkandžius, nes priešais – bendrabutis. Dabar jie eis į netoli esantį „Lidl“, – teigė pardavėja.
Pasak jos, daug žmonių apie naują prekybos alkoholiu tvarką dar nežino – iki 10 val. eina prie kasos su alkoholiu.
Tuo metu Ukmergės rajono Veprių miestelio parduotuvė, pasak pardavėjos, darbo laiko koreguoti neplanuoja.
„Anksčiau 8 val. buvo apgultis, dabar 10 val. ateina visi pijokai ir apsiprekina. Priprato jau. Prieš 20 val. dar pasirodo. Priklausomai nuo to, kaip jie pinigų turi“, – pasakojo moteris.
Trumpinti laiko neplanuoja kol kas nė vienas iš didžiųjų prekybos tinklų.
Autoriai: Ignas Jačauskas, Sniegė Balčiūnaitė
Vilnius, sausio 14 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
