Gegužės 17-ąją LR Užsienio reikalų ministerijoje buvo iškilmingai inauguruota Leonido Donskio atminimui dedikuota „Europos“ salė. Dalyvaujant Jo Ekselencijai Prezidentui Valdui Adamkui, užsienio reikalų ministrui Valdui Adamkui, poniai Jolantai Donskienei bei gausiam būriui L. Donskio artimų bendražygių bei bendraminčių taip buvo pagerbtas filosofo indėlis į Lietuvos diplomatiją bei įprasminta visą jo gyvenimą bei veiklą lydėjusi meilė Senajam žemynui.
„Leonidas Donskis – tai tikrasis diplomatas, nors juo formaliai ir nebuvo. Geriau atstovaujančio Lietuvai nei Leonidas Donskis būtų labai sunku surasti“, - Leonido Donskio nuopelnus mūsų šaliai įvertino ministras Linas Linkevičius, neabejojantis, jog Leonido Donskio palikimo vertė ilgainiui tik augs.
Prezidentas Valdas Adamkus pasidalino jautriais prisiminimais iš pirmo susitikimo su Leonidu Donskiu, kurie, pasak Jo Ekselencijos, jį šildo iki šiol. „Norėčiau, kad jo mintys bei Lietuvai paskirtas gyvenimas ir toliau gyvuotų bei mus stiprintų“, - kalbėjo V. Adamkus.
Prie salės kūrimo darbų aktyviai prisidėjusi ponia Jolanta Donskienė, čia veiksiančiai Leonido Donskio knygų ekspozicijai padovanojusi tris dešimtis į įvairiausias pasaulio kalbas išverstų Leonido Donskio knygų, džiaugėsi, jog salė pavadinta būtent „Europos“ vardu ir papasakojo, kaip skleidėsi Leonido meilė Europai, gimusi dar vaikystėje.
Vėliau vykusios diskusijos „Europietiškumo trajektorija Leonido Donskio intelektinėje biografijoje“ metu kalbėjo artimi L. Donskio bendražygiai: prof. Irena Veisaitė, dr. Arūnas Gelūnas, Prancūzijos istorikas ir teisininkas Yves Plasseraud, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Ineta Dabašinskienė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, žurnalistas Rytis Zemkauskas, poetas Tomas Venclova, kuris į susirinkusiuosius kreipėsi video žinute.
Neakivaizdžiai ir netikėtai – profesorės Irenos Veisaitės lūpomis – Leonidą Donskį pagerbė ir profesorius Zygmuntas Baumanas, miręs šių metų pradžioje. I. Veisaitė pacitavo kelias pastraipas iš vieno paskutiniųjų Z. Baumano laiškų jai, kuriame vienas iškiliausių šių laikų pasaulio mąstytojų apie artimą bendramintį ir dviejų knygų bendraautorių Leonidą Donskį rašo: „Jeigu aš būčiau palikęs šį pasaulį sulaukęs Leonido amžiaus, tai po savęs nebūčiau palikęs nieko. Leonidas gi paliko daugybę iniciatyvų, kelio ženklų, iškėlė klausimų, nekantriai laukiančių atsakymų ir keliančių naujus klausimus“.
Šie vieno didžio mąstytojo žodžiai apie kitą tarsi įpareigoja mus ieškoti tų atsakymų, tęsti Leonido darbus. Juk tęsinys, pasak ministro Lino Linkevičiaus, yra geriausas paminklas Leonidui Donskiui, kurį mes galime pastatyti.
