Mobiliaisiais telefonais, nešiojamaisiais kompiuteriais ir kitokiomis elektronikos prekėmis prekiaujančios bendrovės įtariamos per pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimo schemas šalies biudžetui padariusios apie 750 tūkst. eurų žalą, pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
PVM grobstymo schema naudota prekes pardavinėjant Lietuvoje ir Latvijoje. Į Lietuvos rinką tiekiamos prekės, panaudojant PVM sukčiavimo schemą, realizuotos per tris stambius Lietuvos rinkoje veikiančius elektronikos prekių didmenininkus ir mažmenininkus, taip pat per elektronines parduotuves.
„Šiuo atveju taikyta schema rodo tendencijas. Pasirinktos didelę paklausą rinkoje turinčios prekės, sukasi pakankamai didelės apyvartos. Naudojantis tokia schema daroma didelė žala biudžetui“, – sako FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Darius Kuliešius.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, PVM sukčiavimo schemą vykdė apie dešimt Latvijos Ir Lietuvos piliečių. Iš Lietuvos pusės tai – vienos įmonės vadovas, vadybininkas, buhalteris ir kiti. PVM grobstymo schemai vadovavo Latvijos piliečiai, o Lietuvos verslininkai, kaip įtariama, padėjo tą schemą realizuoti. Aiškindamasi šį nusikaltimą FNTT bendradarbiavo su Latvijos finansų policija.
FNTT tyrimą pradėjo gavusi informacijos apie vienos Lietuvoje registruotos bendrovės ir kitų su ja susijusių Lietuvos įmonių bankines operacijas, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie atliktus patikrinimus. Paaiškėjo, kad kitos su šios bendrovės veikla siejamos Lietuvoje, Latvijoje, Slovakijoje, Vengrijoje registruotos įmonės, kurių vadovai yra daugiausia Latvijos piliečiai, gali būti naudojamos PVM karuselinio sukčiavimo schemoje.
Manoma, kad šios organizuotos grupės nusikalstamomis veikomis per vienus metus padarytos žalos dydis Lietuvos biudžetui sudaro apie 750 tūkst. eurų.
Vienos iš bendrovių sąskaitoje sustabdytas finansinių operacijų atlikimas – įšaldyti beveik 293 tūkst. eurų. Be to, tęsiant tyrimą įmonių sąskaitose Lietuvoje bei Vengrijoje papildomai laikinai apribotos nuosavybės teisės į daugiau nei 175 tūkst. eurų.
Tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad Latvijoje įvedus atvirkštinį PVM apmokestinimą mobiliesiems telefonams, Latvijoje veikę nusikaltėliai persiorientavo į Lietuvos rinką. Todėl vertindama finansinio nusikalstamumo tendencijas, FNTT stebi situaciją ir kitose, ypač kaimyninėse šalyse.
Šį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Vilnius, sausio 16 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
