Penktadienį paviešintas popiežiaus Pranciškaus posinodinis apaštališkasis paraginimas šeimos tema Amoris Laetitia (Meilės džiaugsmas). Jį popiežius parašė remdamasis dviejų vyskupų sinodų apie šeimų sielovadą išvadomis ir darbo grupių pasiūlymais.
KODĖL DABAR MUMS YPATINGAI REIKIA (DIEVO IR KITŲ) GAILESTINGUMO?
Dievo Gailestingumo metais (2011), kuriuos paskelbė vyskupai Lietuvoje, Dievo Motinos gimimo šventės metu Šiluvoje, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius sakė: „Dabar, šią valandą, kviečiu susitelkti ties Dievo Gailestingumo slėpiniu, kuris yra labai svarbus kiekvienam pasaulio žmogui, o ypač svarbus mums, lietuviams. Kodėl mūsų̨ visuomenė yra tapusi tokia kietaširde ir negailestinga? Nesuradus atsakymo į šį klausimą, mes galime nepatirti Dievo Gailestingumo. Viena iš svarbiausių kietaširdiškumo [ir savanaudiškumo] priežasčių yra padarytos ir neapgailėtos nuodėmės, ypač nuodėmės prieš meilę artimui.”
„Tai jau trečią kartą pasirodė mokiniams Jėzus, prisikėlęs iš numirusių“ (Jn 21, 14)
O iš tiesų tai būta jau ketvirto Jėzaus pasirodymo savo mokiniams po prisikėlimo iš numirusių. Pirmasis pasirodymas buvo Marijai Magdalenai. Antrasis – aukštutiniame kambaryje mokiniams be Tomo. Trečiasis – jau ir su abejojančiu apaštalu Tomu, kurio istoriją klausėme bažnyčiose praėjusį sekmadienį, ir štai ketvirtasis – Galilėjoje, prie Tiberiados ežero, kur mokiniai po Jėzaus nukryžiavimo ir mirties lyg ir bando sugrįžti į įprasto gyvenimo vėžes.
Kartūzai
Viena originaliausių kontempliatyvių vienuolijų yra kartūzai. Tai mūsų laikų atsiskyrėliai, kaip pirmųjų krikščionybės amžių tyrų eremitai, įjungti į vienuolinio gyvenimo rėmus. Kadangi jie yra atsiskyrėliai, tai kiekvienas gyvena atskirai — savo mažo namelio patalpose. Kadangi jie priklauso vienuolijai, tai jų nameliai sudaro koloniją, tvarkomą vienos vadovybės ir regulos.
Kiekvienas dviaukštis namelis yra taip aptvertas ir atitvertas, kad į jį negalima įžvelgti iš kito namelio. Mat, kartūzas turi jaustis vienas. Pro langą matosi melsvas dangus ir Dievo gamtos panorama, skęstanti saulėje arba migloje. Šalia, to, bekraštė dvasios perspektyva į Dievą ir niekieno nedrumsčiama tyla.
Šv. Jonas salietis, kunigas
Jonas Salietis gimė Reimse, Prancūzijoje, 1651 m. balandžio 30 d., o mirė Saint-Yon, 1719 m. balandžio 7 d.
Jis visą gyvenimą bandė įveikti neraštingumą ir daug kas kovojo prieš jį. Gimęs kilmingų, bet neturtingų tėvų šeimoje, turinčioje 10 vaikų, Jonas studijavo literatūrą ir filosofiją. 1678 m. tapo kunigu ir Reimso mieste vykdė įvairias pareigas, kartu padėdamas mokykloms, kurias įsteigė Adrianas Nyelis, liaudies švietimui atsidavęs pasaulietis.
Mokykloms nesisekė labiausiai dėl to, kad mokytojai patys buvo neraštingi ir neturintys motyvacijos.
Regėjimą prarandanti Lizzy sulaukė savo noro išsipildymo – susitiko su popiežiumi
Vatikanas, balandžio 6 d. (AFP-BNS). Elizabeth Myers (Elizabet Majers) arba Lizzy (Lizi) – amerikietė mergaitė, kuri dėl retos genetinės ligos praranda regėjimo dovaną, trečiadienį sulaukė savo noro išsipildymo ir savo akimis pamatė popiežių Pranciškų.
Popiežius pristato maldos intenciją balandžio mėnesiui
Popiežiaus Pranciškaus maldos intencija balandžio mėnesiui: „Kad smulkūs ūkininkai gautų teisingą atlygį už savo vertingą darbą“. Kaip ir ankstesniais mėnesiai, savo maldos intenciją popiežius Pranciškus pristato šiandien skelbiamame video įraše.
Portugalijoje ruošiamasi Fatimos apsireiškimų šimtmečiui
Portugalijos vyskupai susirinko į plenarinį posėdį Fatimoje, Nossa Senhora das Dores namuose. Bene svarbiausia 189 plenarinio posėdžio tema – Fatimos apsireiškimų šimtmetis, kuris bus švenčiamas ateinančiais metais. Kitos susitikimo temos – Gailestingumo jubiliejaus nacionalinė programa, santuokos neišardomumas popiežiaus Pranciškaus apaštališkojo laiško „Mitis Iudex Dominus Iesus“ šviesoje ir vyskupų kovo 8-ąją paskelbtas pastoracinis pareiškimas apie eutanaziją. Ruošdamiesi Marijos apsireiškimų šimtmečiui vyskupai aptars Marijos atvaizdo piligrimystę į visas Portugalijos vyskupijas. Be administracinių ir personalo klausimų Portugalijos ganytojai taip pat susipažins su pal. Baltramiejaus (Bartolomeu Fernandes Dos Martires (1514-1590) kanonizacijos proceso reikalais.
Balandžio 24-ąją – speciali rinkliava karo aukoms Ukrainoje paremti
Sekmadienį po Mišių popiežius vedė vidudienio maldą, atkreipdamas dėmesį į keletą svarbių įvykių pasaulyje. „Šią dieną, kuri yra tarsi Šventųjų gailestingumo metų širdis, mano mintyse yra visi tie, kurie trokšta susitaikymo ir taikos. Ypač galvoju apie dramą tų, kurie kenčia prievartos pasekmes Ukrainoje“, – pasakė Pranciškus, primindamas tūkstančius žuvusiųjų, per milijoną pabėgėlių ir sunkumus tų, kurie liko rizikos zonose.
Šv. Jono Pauliaus II – Karolio Wojtyłos mirties metinės
Romoje balandžio 2 dieną 2005 metais mirė iš Lenkijos kilęs popiežius, prieš du metus kanonizuotas Bažnyčios šventuoju, Jonas Paulius II. Kaip mirties metais, taip pat šiemet Gailestingumo apaštalo Jono Pauliaus II vienuoliktosios mirties metinės sukanka jo paties įkurto Dievo Gailestingumo sekmadienio išvakarėse. Tai gražus sutapimas, įvykstantis Bažnyčiai švenčiant popiežiaus Pranciškaus paskelbtą Gailestingumo jubiliejų.
Dievo Gailestingumo sekmadienis
Visame pasaulyje Atvelykio sekmadienį tikinčiųjų mintys krypsta į Dievo Gailestingumą, ryškiausiai suspindėjusį Jėzaus kančios ir prisikėlimo metu.
Evangelija pasakoja apie Jėzaus pasirodymą visiems savo mokiniams (Jn 20,19-31). Jie jau buvo girdėję apie kelis Jėzaus pasirodymus ir susirinkę dalijosi praėjusių dienų įspūdžiais. Žinia apie prisikėlimą džiugino, bet abejonių pilnai neišsklaidė. Jėzaus nukryžiavimas per giliai sukrėtė Jėzaus mokinius, kad jie būtų galėję lengvai patikėti. Mokiniams besikalbant, staiga jų tarpe atsirado jų Mokytojas.
Šv. Hugonas, Grenoblio vyskupas
Balandžio 1 d. minime šv. Hugoną, Grenoblio vyskupą (1053-1132, Prancūzija).
Hugonas buvo itin jaunas vyskupas: priėmė šventimus turėdamas vos 27 metus ir iškart buvo paskirtas vadovauti Grenoblio vyskupijai. Po dvejų metų atsistatydino ir išėjo į Benediktinų vienuolyną. Tačiau tie, kas pasodino jį į Grenoblio katedrą, nebuvo linkę susitaikyti su tokiu pasirinkimu. Popiežius puoselėjo norą sumažinti Bažnyčioje tikėjimo neraštingumą, godumą ir vis labiau akis badantį papročių sugedimą. Siekdamas šių tikslų, jis buvo pasirengęs stoti prieš visus: kilmingus didikus pasauliečius ir klero narius, kunigaikščius, karalius ir imperatorius. Tai – Grigalius VII. Todėl Hugonas jo įsakytas grįžo į Grenoblį ir vėl ėmėsi vyskupo pareigų. Apvalė, įspėjo, atitolino nevertus asmenis. Ir visų pirma mokė, norėdamas išgyvendinti neraštingumą. Jaunystėje studijavo Valence ir Reimse, o vienas iš jo mokytojų buvo ir Brunonas iš Kelno. Popiežius Grigalius buvo patenkintas Hugonu: jo vyskupijoje vyko reforma.
Kardinolas A. J. Bačkis: „Kuo plačiau paskleisti Gailestingumo žinią“
Europos apaštalikajame gailestingumo kongrese Romoje dalyvauja kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Vilniaus arkivyskupas emeritas ir vienas iš Gailestingumo kongresų iniciatorių. Kardinolas Bačkis ketvirtadienį pasakė Vatikano radijui, kad apaštališkojo kongreso tikslas – pagal šv. popiežiaus Jono Pauliaus II mintį kuo plačiau paskleisti Gailestingumo žinią. Kardinolas be kita ko sakė:
Romoje vyksta Gailestingumo kongresas. Kardinolo Schoenborno konferencija
Ketvirtadienį Romoje prasidėjo Europos apaštališkasis Gailestingumo kongresas, kuris užsibaigs kartu su popiežiumi Pranciškumi iškilmingai švenčiamu Dievo Gailestingumo sekmadieniu.
Pirmas dvi dienas – ketvirtadienį ir penktadienį – kongresas vyksta tėvų teatinų Šv. Andriejaus bažnyčioje, Romos centre. Pirmąją kongreso dieną buvo klausoma konferencijų ir liudijimų. Vienas kongrese kalbėjusių liudytojų buvo kun. Mariuszas Marszalekas iš Lietuvos. Kongrese taip pat dalyvauja Vilniaus arkivyskupas emeritas kard. Audrys Juozas Bačkis.
Jėzus jam ir sako: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“ (Jn 20, 29)
Atvelykio sekmadienį švenčiame Dievo Gailestingumo šventę. Tai visų jubiliejinių gailestingumo metų dvasinio gyvenimo viršūnė ir gelmių gelmė. Ką gi tokio nepaprasto išgyvename šį sekmadienį Evangelijoje?
Brangūs tikintieji, (teminis puslapis „Dvasios papėdėje“)
po Gavėnios pasirengimo meto džiaugsmingai švenčiame Velykas visą savaitę iki Atvelykio, kurį šventasis popiežius Jonas Paulius II paskelbė Gailestingumo sekmadieniu. Jėzus atliko patį didžiausią gailestingumo darbą kiekvienam žmogui – pasiaukojo dėl mūsų, kad dovanotų mums gyvenimą. Kristus prisikėlė, kad mes turėtume gyvenimą, kad apsčiai jo turėtume (plg. Jn 10,10). Velykos – Kristaus prisikėlimas – kviečia mus džiaugtis gyvenimu ir visavertiškai jį gyventi. Kviečia džiaugtis visomis mums suteiktomis Dievo dovanomis: kiekviena dovanota diena, kiekvienu mums duotu žmogumi ir Dievo kūrinija.
Atsiverkime Gailestingumo jubiliejaus malonei (teminis puslapis „Dvasios papėdėje“)
Pašaukimas – Dievo skambutis į duris ir kvietimas įsileisti Jį į svečius. Viešpats netikėčiausiais ir paprasčiausiais būdais prašosi būti įleistas į mūsų visų kasdienybę – gyvenimą. Kokią skambučio melodiją per popiežių Pranciškų Jis parenka mums 2015–2016 metais? Gailestingumo! Parenka ir ragina nuo šių metų gruodžio 8-osios, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės, iki 2016 metų lapkričio 20-osios – Kristaus, Visatos Valdovo, iškilmės – veikliai ir vaisingai išgyventi Ypatingojo gailestingumo jubiliejaus metus.
Kokia proga Jubiliejaus metai švenčiami Bažnyčioje? (teminis puslapis „Dvasios papėdėje“)
Biblinis Kunigų knygos 25 skyriaus tekstas padeda mums suprasti, ką Izraelio tautai reiškė „Jubiliejaus metai“. Kas penkiasdešimt metų hebrajai išgirsdavo sugaudžiant ragą (jobel), sukviečiantį (jobil) juos švęsti šventųjų metų kaip visų susitaikymo (jobal) laiko. Šiuo laikotarpiu dovanojimo dvasia reikėdavo atkurti gerus santykius su Dievu, artimu ir kūrinija, todėl skatinta, be kita ko, atleisti nuo skolų, suteikti ypatingą pagalbą patekusiems į vargą, pagerinti asmenų tarpusavio santykius ir paleisti į laisvę vergus.
Apaštalinio nuncijaus arkivysk. Pedro López Quintana viešnagė Palangoje
Velykų dienomis Palangos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapija sulaukė ypatingo svečio – apaštalinio nuncijaus Baltijos šalims, arkivyskupo Pedro López Quintana.
Savo viešnagę Palangoje arkivyskupas Pedro López Quintana pradėjo nuo Paskutinės Vakarienės mišių. Didįjį ketvirtadienį kreipdamasis į susirinkusiuosius, apaštalinis nuncijus pasidžiaugė, kad galėjo atvykti į Palangą ir švęsti su šio miesto parapijos bendruomene Didįjį Tridienį gražioje Palangos parapijos bažnyčioje.
Neišgirstasis Benediktas XVI
Prieš beveik dešimtį metų, 2006-ųjų rudenį, Regensburgo universitete tuometinis popiežius Benediktas XVI pasakė daug triukšmo sukėlusią kalbą. Tada daug kas piktinosi jo žodžiais. Gal ne tiek iš pagarbos islamui, kiek dėl reliatyvistinės tolerancijos idealo ir politinio apdairumo sumetimais. Kaip jis galėjo taip neprotingai, taip nediplomatiškai kalbėti?! Juk musulmonai įsižeidė! Bažnyčios reputacija nukentėjo! Tai politiškai nekorektiška!.. Tiesa, prisimenant Sokrato ir Jėzaus iš Nazareto likimus, buvo galima jau seniai suprasti, kad nei filosofija, nei religija nėra politinio korektiškumo sritys. Nors ir vieną, ir kitą pasmerkiant viešas diskursas buvo religinis, atidžiau pažiūrėjus darosi akivaizdu, kad iš tikrųjų abu tapo politinio žaidimo aukomis.
JAV mirė Motina Andželika
Velykų dieną, kovo 27-ąją, sulaukusi 92 metų amžiaus mirė vienas iš žinomiausių JAV katalikybės veidų per pastaruosius dešimtmečius - Motina Andželika, katalikiškų medijų tinklo EWTN („Amžinojo Žodžio televizijos tinklo“) pradininkė, aistringa pamokslininkė ir visuomenės aktualijų komentuotoja. Tačiau iš viešos veiklos ši vienai pranciškonių klarisių kontempliatyviai kongregacijai priklausanti vienuolė pasitraukė dar 2001 metais, dėl sveikatos problemų.
Kviečiame dalyvauti Kaišiadorių vyskupijos 90-mečio sukakties minėjime (2016-04-03)
Paskutinę Velykų liturginės iškilmės dieną Visuotinė Bažnyčia švenčia Dievo Gailestingumo sekmadienį.Tą dieną Kaišiadorių katedroje bus švenčiami Dievo gailestingumo atlaidai, suteikti katedros Dievo Gailestingumo koplyčiai, ir paminėta Kaišiadorių vyskupijos 90-mečio sukaktis.Kaišiadorių vyskupija buvo įsteigta 1926 m. balandžio 4 d. Apaštaline konstitucija Lituanorum gente (Lietuvių tauta), Lietuvoje įsteigus Bažnytinę provinciją su 5 vyskupijomis – Kaišiadorių, Panevėžio, Telšių, Vilkaviškio ir Kauno arkivyskupija.
Kviečiame į knygos „Tėvo Stanislovo saulė“ pristatymą
Kovo 31 d. (ketvirtadienį) 17 val. Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka kviečia į knygos „Tėvo Stanislovo saulė“ pristatymą.
Kauno vyskupas: per šventes svarbu džiaugtis
Jeigu artėjant šv. Velykoms daugiau laiko praleidžiate parduotuvėse – nieko blogo. Kauno vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas sako, kad šventėms reikia ko nors nekasdienio, tačiau ragina nepamiršti ir pusiausvyros. "Jeigu žmogus rūpinasi tik tuo, kaip ko nors daugiau nusipirkti, neišgyvena šventės pilnatvės", – sako dvasininkas.
– Nebestebina prekybininkų nėrimasis iš kailio artėjant Kalėdoms, kurias jau tarsi ir prarijo komercija. Ar Velykų šventę tai palietė mažiau?
– Žmonės patys nustato, kiek komercijos nori įsileisti. Komercija visada save siūlo, nes tokia jos prigimtis. Jeigu mes leidžiamės pagaunami to komercinio šurmulio, tą ir turime. Jeigu žmogus skiria dėmesio dvasiniams dalykams, patiria kito lygio komerciją – dangiškąją mainų.
Kardinolas A. J. Bačkis: „Tikėjimas ir viltis turi atsispindėti mūsų kasdieniame gyvenime“
„Prancūzų poetas Charlesas Peguy kadaise rašė, kad yra trys sesutės – viltis, tikėjimas ir meilė. Atrodo, kad dvi vyresniosios sesutės – tikėjimas ir meilė – žengia pirmos ir paskui save veda tą mažąją sesutę. Tačiau iš tiesų būtent viltis jas veda į priekį, nes, jei jos nebūtų, tai nebūtų nei meilės, nei tikėjimo. Tad reikia atrasti viltį. Ji nėra susijusi su tuo, kad staiga viskas mūsų gyvenime kardinaliai pasikeis. Ji kalba apie viltį, kad gėris nugalės blogį, kad mums dera dėl to kovoti“, – teigia kardinolas Audrys Juozas Bačkis, su kuriuo bendravome artėjant šv. Velykoms, kurių laukimą aptemdė tragiški įvykiai Briuselyje.
Gerbiami ir brangūs socialinio projekto „Nebūk naivus kelyje“vadovai ir savanoriai!
Sveikinu jus visus Jėzaus Kristaus Prisikėlimo šventės proga. Mūsų Viešpaties Jėzaus mirtis ant kryžiaus ir prisikėlimas yra didžiausios meilės žmonėms ženklas. Jis kviečia, kad ir mes būtume aktyvūs tikėjimo, meilės ir gyvybės kultūros nešėjai.
Velykinis sveikinimas
visiems geros valios Prisikėlimo vilties nušviestiems žmonėms
Žodis, tapęs kūnu ir nukryžiuotas ant kryžiaus, skelbia – įvyko: mirtis nugalėta, žmonija nušviesta Prisikėlimo vilties.
Tos vilties reikia kiekvienam iš mūsų, kad kartu su Prisikėlimo karaliumi galėtume
skelbti prisikėlimo viltį. Atgimti ir gyventi, o ne egzistuoti – turi būti kiekvieno iš mūsų tikslas
ir sąmoningas pasirinkimas tiek vertinant ir renkantis gyvybę, tiek pasilenkiant prie kiekvieno žmogaus.
„Svarbiausias dalykas – Dievo meilė, kuri išsilieja ir neturi ribų.“
Pokalbis apie Didįjį Tridienį su Kauno arkivyskupu metropolitu Lionginu VIRBALU SJ
Didįjį ketvirtadienį išgyvename Paskutinės vakarienės prisiminimą. Tai Jėzaus dovana, palikta mums, ir mes galime ja naudotis net po 2000 metų kiekvienų šv. Mišių metu. Ką mums svarbu šiandien žinoti apie šios dovanos naudojimąsi? Ar mes su teisingomis nuostatomis tai išgyvename?
Jėzus yra atsakymas į visus žmogaus gyvenimo prasmės klausimus
Verbų sekmadienį paskambinau vienam jaunam bičiuliui. Jau kuris laikas, kai jis, buvęs giliai tikintis, šiuo metu išgyvena tikėjimo krizę. Todėl ir paskambinau. Pasiteiravau, ar jis buvęs bažnyčioje. Atsakė, kad ne. Nors tikėjimą praradęs retkarčiais apsilankydavo bažnyčioje, tačiau šį kartą jau nebuvo, bet čia pat atsakė, kad laiko veltui neleidęs: visą Verbų savaitgalį studijavo Kristaus istoriškumą – buvo tokia istorinė asmenybė ar čia tik žmonių išsigalvojimas.